Lietuvos mokslo premijos laureatams – po 29 tūkst. eurų

Lietuvos mokslo premijos kasmet skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Premijas mokslininkams Lietuvos mokslų akademijoje antradienį įteiks Premjeras Saulius Skvernelis ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Skatinti aukštos kokybės mokslą ir jį kuriančius mokslininkus mūsų šaliai labai svarbu, nes ateitis neįsivaizduojama be mokslo kuriamų inovacijų. Itin džiugu, kad kai kurie mūsų mokslininkai tvirtai žengia į tarptautinę mokslo erdvę. Neabejoju, kad jų pasiekimai ir jaunimui perduodama patirtis ties kelius sėkmingai mūsų mokslo rytdienai“, - sako ministrė.

Premijos mokslininkams skiriamos skirtingose mokslo srityse. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos Kauno technologijos universiteto profesoriui Ryčiui Ambrazevičiui už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“ ir Vilniaus dailės akademijos vyresniajai mokslo darbuotojai Daliai Klajumienei už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės-XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Fizinių mokslų srityje įvertinti Vilniaus universiteto profesorius emeritas Mifodijus Sapagovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Raimondas Čiegis ir Vilniaus universiteto profesorius Artūras Štikonas už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai“, taip pat Vilniaus universiteto profesorius Leonas Valkūnas - už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse laureatais tapo Vilniaus universiteto profesorius Saulius Klimašauskas už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai“. Kita premija šioje kategorijoje skirta Vilniaus universiteto mokslo darbuotojams prof. Virginijui Šikšniui, dr. Giedriui Gasiūnui, dr. Tomui Šinkūnui ir dr. Tautvydui Karveliui už darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos“.

Mokslo premijoms gali būti siūlomi per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą, prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir diegiant naujausias technologijas.