- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos socialinių tyrimų centras teigia, kad Lietuvoje 2050 metais gali gyventi 3 mln. žmonių, tačiau tam būtina jau dabar imtis demografinės politikos priemonių ir nebijoti įsileisti imigrantų. Teigiama, kad Lietuva kasmet praranda 12–15 tūkst. gyventojų ir prognozuojama, kad 2050 metais vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriumi Boguslavu Gruževskiu.
– Ką daryti, kad Lietuvos populiacija nustotų mažėti?
– Priežastys yra dvi. Viena priežastis yra neišvengiama – mirčių ir gimimo skirtumas. Pas mus vis labiau dominuoja vyresnio amžiaus žmonės. Dabar skaitlingiausia gyventojų grupė yra gyventojai, kurių amžius 57–62 metai. Ateityje ši amžiaus grupė didės, artės prie vyresnio amžiaus grupių, kur mirtingumas – dar didesnis, o gimstamumas pas mus yra nepakankamas. Dėl to skirtumo, kad miršta daugiau nei gimsta, mes kiekvienais metais prarandame apie 12–15 tūkst. žmonių. Kiti 10–20 tūkst. gyventojų prarandame dėl emigracijos – išvykstančiųjų yra daugiau nei atvykstančiųjų. Tačiau šie procentai pasikeitė ir nuo 2019 metų pas mus emigracinis praradimas sumažėjo ir faktiškai išnyko. Pas mus daugiau atvyksta negu išvyksta. Tokiu būdu praradimas gaunasi dėl dėl natūralių pokyčių – miršta daugiau nei gimsta. Migracija šiandien viską keičia. Anksčiau dėl migracijos prarasdavome dar daugiau, iki 30 tūkst. gyventojų kiekvienais metais. Dabar migracija užtikrino, kad mes turime didėjantį gyventojų skaičių Lietuvoje.
– Kalbant apie pačią žmonių iš Lietuvos emigraciją, ji vis tiek kažkokia yra. Ar mums dar reikėtų grįžti prie emigracijos klausimo ir kažkaip mąstyti, kaip ją stabdyti?
– Absoliučiai. Pagrindinė problema yra, kad iš Lietuvos vis dar išvyksta apie 20 tūkst. žmonių. Tai yra kategoriškai per didelis skaičius. Iš vienos pusės reikia suprasti, kad laisvas gyventojų judėjimas yra didelis demokratinės šalies laimėjimas, kad žmonės gali laisvai judėti, gyventi, kur nori, kurie nori mokytis, kurti šeimą. Tačiau iš kitos pusės – kiekvienais metais prarasti 20 tūkst. žmonių yra per didelis, per brangus praradimas Lietuvai. Lietuvoje sąlygos labai pasikeitė. Yra labai daug teigiamų pokyčių. Tačiau darbai turi būti vykdomi dar rimčiau visose srityse, kalbant tiek apie darbo apmokėjimo sistemas, tiek bendrojo ugdymo sistemas. Mums naudingas sveikas skaičius būtų apie 5–10 tūkst. emigrantų. Labai norėtųsi, kad didėtų reemigracija. Žinome, kad tikrai ne visi žmonės gerai integravosi užsienyje. Būtina ieškoti būdų ir stiprinti reemigracijos tendencijas, sistemizuoti ir ieškoti būdų, kaip į Lietuvą pritraukti imigrantus iš kitų šalių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar nereikėtų grįžti prie gimstamumo skatinimo klausimo? Galbūt valdžia galėtų taikyti dar dosnesnes priemones jaunoms šeimoms?
– Galima ir toliau dirbsime stiprindami jaunos šeimos padėtį. Svarbiausia ne tiek turėti vaiką, kiek efektyviai jį ugdyti. Taip pat būtina pasirūpinti turimais vaikais. Mes tik neseniai apribojome Lietuvoje vaikų skurdą. Švietimo sistemoje labai atsiliekame. Manau, kad tai yra pagrindinė investicija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.6
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
L. Kasčiūnas: karinio patarimo dėl vikšrinių kovos mašinų tikimasi per maždaug mėnesį
Svarstant, kokias kovos mašinas Lietuvai pirkti – ratines ar vikšrines – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad karinio patarimo tikimasi sulaukti maždaug per mėnesį. ...
-
Valstybinės kalbos įstatymo pataisos: įpareigos aptarnauti klientus lietuvių kalba2
Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba. ...
-
Bandomasis laikotarpis darbe: kokiu atveju jis gali būti pratęstas?1
Darbo inspektoriai sulaukia vis daugiau skundų dėl bandomojo termino darbe. Aiškėja, kad jį darbdaviai neretai kėsinasi pratęsti ilgiau nei tris mėnesius, nori nemokėti atlyginimo ar kitaip išnaudoja kėdę besimatuojantį kolegą. ...