- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsigaliojus Pilietybės įstatymo pakeitimams, Migracijos departamentas ėmėsi iniciatyvos raštu ar per ambasadas pranešti asmenims ar jų palikuonims, kurių prašymai atkurti pilietybę anksčiau buvo atmesti, kad jie gali nedelsdami pakartotinai kreiptis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.
Pagal ankstesnį reglamentavimą, pakartotinis pilietybės atkūrimo svarstymas buvo rengiamas ne anksčiau nei po metų.
Svarbu ir ekonominiams emigrantams
Pasak vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko, šios pataisos aktualiausios Lietuvoje gyvenusiems žydams ir jų palikuonims, kuriems iki šiol, norint atkurti Lietuvos pilietybę, tekdavo pateikti įrodymus, kad jie iš Lietuvos pasitraukė dėl politinio, religinio ar tautinio persekiojimo, teigiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime.
Migracijos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvos pilietybę atkurti atsisakyta dešimčiai litvakų, 2015 metais – 76, šių metų pirmąjį ketvirtį – 97.
Iš Lietuvos emigravę žydai dažniausiai vyko į Pietų Afrikos Respubliką (PAR). Anot ministerijos, Pietų Afrikos žydų bendruomenės ir Pietų Afrikos žydų atstovų valdybos padėkoje už Pilietybės įstatymo pataisas pažymima, kad PAR gyvenančią žydų bendruomenę sudaro net 90 proc. žydų, kurių šaknys – Lietuvoje, o tai yra apie 70 tūkstančių žydų. Dauguma iš jų atitinka pilietybės grąžinimo nuostatas.
Nemažai žydų tautybės buvusių Lietuvos piliečių ar jų palikuonių gyvena ir Izraelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje.
Ministerijos pranešime pažymima, kad pataisos taip pat aktualios vadinamiesiems ekonominiams migrantams, kurie iš Lietuvos išvyko iki 1990 m. kovo 11 dienos, ir jų palikuonims.
Pagal birželį Seimo priimtas pataisas, pilietybė atkuriama asmeniui, kuris iš Lietuvos pasitraukė ar išvyko iki 1990 metų kovo 11 dienos, išskyrus keitusius gyvenamąją vietą po 1940 metų birželio 15 dienos buvusios Sovietų sąjungos teritorijoje. Asmenys, atitinkantys įstatymo nuostatas, Lietuvos pilietybę gali susigrąžinti neprarasdami dabar turimos kitos valstybės pilietybės.
Iki tol galiojęs Pilietybės įstatymas numatė, kad dvigubą pilietybę gali turėti iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos pasitraukę asmenys.
Aktualus politinis žingsnis
Lietuvos žydai šalį iki sovietų okupacijos buvo priversti palikti ne tik dėl ekonominių priežasčių, jei būtų likę, nei jų, nei jų palikuonių nebūtų gyvų, todėl grąžinta galimybė atkurti Lietuvos pilietybę yra „be galo aktualus politinis žingsnis“, sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad įsigaliojus Pilietybės įstatymo pataisoms, kurios užtikrina teisę tarpukariu iš Lietuvos išvykusiems žydams bei jų palikuonims atkurti Lietuvos pilietybę, Migracijos departamentas imsis iniciatyvos raštu ar per ambasadas pranešti, jog anksčiau neigiamų atsakymų sulaukę asmenys gali pakartotinai kreiptis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.
„Tai yra be galo aktualus politinis žingsnis, galbūt šiandien tiems turtingiems amerikiečiams nėra aktuali Lietuvos pilietybė, bet tokia galimybė, kai įstatymas apskritai ją numato, turi būti, ir ta galimybė turi būti labai aiškiai išdėstyta“, – BNS sakė F.Kukliansky.
Ji taip pat pabrėžė, kad iki sovietų okupacijos Lietuvą žydai paliko ne tik dėl ekonominių priežasčių, jei nebūtų to padarę, šiuo metu jų nebūtų gyvų.
„Litvakai sudaro didžiausią procentinę proporciją besikreipiančiųjų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pirmiausia taip yra dėl to, kad savo laiku tie žmonės buvo priversti išvykti iš Lietuvos ir ne vien dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl artėjančio Antrojo pasaulinio karo. Antra priežastis – jei jie nebūtų išvykę, jų tikrai nebūtų šiandien tarp gyvųjų ir jie negalėtų kreiptis į jokias migracijas dėl pilietybės“, – sakė F.Kukliansky.
„Aš noriu pateikti pavyzdį, grįžau iš Kišniovo (...), kur lankiausi su į American Jewish Committee (AJC) delegacija, ir priėmimo pas valdžios atstovus metu vienas iš AJC vadovų pasiūlė pakelti tostą už savo protėvius, kurie kažkada išvežė savo šeimas iš buvusios Sovietų sąjungos teritorijos, ir tas tostas reiškia didžiausią pagarbą savo protėviams, kurie išvežė savo šeimas laiku, jiems neteko patirti nei karo kančių, nei visų kitų nelaimių, kurias teko patirti šioje teritorijoje gyvenusiems žmonėms“, – pasakojo LŽB vadovė.
Migracijos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvos pilietybę atkurti atsisakyta dešimčiai litvakų, 2015 metais – 76, šių metų pirmąjį ketvirtį – 97.
Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika, kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo. Anot teismų, 1918-1940 metais Lietuvoje nebuvo persekiojami Lietuvos piliečiai.
Reaguodamas į situaciją, Seimas baigdamas pavasario sesiją pakeitė įstatymą, kad pilietybė atkuriama asmeniui, kuris iš Lietuvos pasitraukė ar išvyko iki 1990 metų kovo 11 dienos, išskyrus keitusius gyvenamąją vietą po 1940 metų birželio 15 dienos buvusios Sovietų sąjungos teritorijoje.
Ligšiolinis Pilietybės įstatymas numatė, kad dvigubą pilietybę gali turėti iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos pasitraukę asmenys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...