Lošimų prievaizdai – akli ar tinginiai?

Lošimų priežiūros tarnyba dalija licencijas ir linkusi užmerkti akis, kai šios rinkos kai kurie žaidėjai, apeidami įstatymus, imasi apgaulės – tuo pačiu adresu sugeba įsteigti net kelis lažybų punktus.

Plečia virtualųjį kazino

Šalies azartinių lošimų rinkoje nuo praėjusiųjų metų – naujas lošėjas. "Baltic Bet" suteiktas leidimas vykdyti lošimus nuotoliniu būdu. Tačiau aplinkybės leidžia suabejoti šios bendrovės veiklos skaidrumu.

Paėjusį rudenį Lietuvoje sėkmingai veikusią sporto lažybų bendrovę "Baltic Bet" įsigijo švedų kapitalo bendrovė "Lifland Gaming". Ji teigė, kad savo veiklą šalyje plėtos pristatydama kitose Baltijos šalyse veikiantį prekės ženklą "Optibet", atnaujins lažybų punktus įvairiuose Lietuvos miestuose.

Per viešą prisistatymą "Optibet" prekės ženklo vadovė Lietuvoje Viltė Sabalienė teigė, kad mūsų rinkai ši bendrovė žada nuolat plėsti žaidimų asortimentą ir paslaugų spektrą.

"Optibet" Lietuvos rinkai pristatysime kaip didžiausią kazino internete. Siekiame startuoti su plačiausiu šalyje kazino žaidimų asortimentu ir nuolatos jį plėsti integruodami populiariausius žaidimus pasaulyje", – yra sakiusi V.Sabalienė.

"Baltc Bet" buvo nupirkta praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) jai suteikė licenciją nuotoliniams lošimams. Tačiau toks leidimas Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai pasirodė įtartinas (NLŽVA).

Apėjo įstatymą?

"Kad nuotolinių lošimų organizatoriai būtų suinteresuoti vykdyti savo veiklą, Azartinių lošimų įstatyme numatyti saugikliai. Todėl nuotolinius lošimus gali organizuoti tik ta bendrovė, kuri turi tam tikrą kiekį punktų arba salonų. Įstatymas nuotolinius lošimus leidžia organizuoti ir bent vieną kazino turinčiam asmeniui", –  dienraščiui sakė NLŽVA prezidentas Olegas Smirnovas.

Jo teigimu, asociacijai kilo įtarimų, kad "Baltic Bet" neatitinka įstatymo reikalavimų – neturi 20 lažybų punktų.

LPT Licencijų ir leidimų skyriaus vedėja Ingrida Žaldarienė bandė įtikinti, kad šiuo metu "Baltic Bet" turi net 25 lažybų punktus. Iki 2017 m. birželio 1 d., kai bendrovei LPT išdavė leidimą vykdyti nuotolinius lošimus, bendrovė esą turėjo 24 punktus.

Štai čia ir prasideda įdomybės. Pasirodo, gegužės pradžioje, likus beveik mėnesiui iki leidimo vykdyti nuotolinius lošimus gavimo, LPT patenkino "Baltic Bet" prašymus leisti Panevėžyje tuo pačiu adresu steigti iškart tris lažybų punktus. Negana to – vienas lažybų punktas tuo adresu jau veikė.

Mes lankėmės šiuose punktuose – tik vienas jų atitinka lažybų punkto reikalavimus.

Kiek anksčiau LPT bendrovei leido steigti tris lažybų punktus Elektrėnuose adresu, kuriuo jau veikė vienas punktas. Tauragėje leista steigti papildomai dar vieną lažybų punktą. Taigi LPT leido tais pačiais adresais veikti septyniems lažybų punktams.

Ar Panevėžyje, Tauragėje, ypač Elektrėnuose tiek daug besilažinančiųjų, kad reikia steigti naujus lažybų punktus? O gal čia – paprasčiausia matematika: prieš išduodant leidimą vykdyti nuotolinius lošimus, "Baltic Bet" turėjo ne 24 lažybų punktus, kaip teigia LPT, o tik septyniolika, o likusieji buvo popieriniai?

Primena darbo imitaciją

"Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei įstatymas, nei Totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarkos aprašas nenustato, kiek lažybų punktų gali būti viename pastate, kokiu atstumu lažybų punktai turi būti nutolę vienas nuo kito ar kad kelių lažybų punktų negalima steigti tuo pačiu adresu", – į dienraščio abejones atsiliepė LPT atstovė I.Žaldarienė.

Jos teigimu, LPT, išnagrinėjusi dokumentus ir informaciją, susijusią su nurodytų lažybų punktų steigimu, "nustatė, kad jų patalpos visiškai atitinka įstatyme ir Totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, todėl nurodyti leidimai buvo išduoti, nesant pagrindų atsisakyti juos išduoti".

I.Žaldarienė tikino, kad, prieš išduodant "Baltic Bet" leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, esą buvo tikrinami bendrovės lažybų punktai: "Priežiūros tarnyba, prieš išduodama leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, visais atvejais tikrina, ar lošimų organizatorius, siekiantis gauti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, turi atitinkamą skaičių lošimų organizavimo vietų ir ar tos vietos yra veikiančios, t.y. jose yra teikiamos lošimo paslaugos. Taigi, prieš UAB "Baltic Bet" išduodant leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, Priežiūros tarnyba atliko visus reikiamus veiksmus, reikalingus įsitikinti, ar nurodyta bendrovė turi reikiamą lošimų organizavimo vietų skaičių ir ar visos lošimų organizavimo vietos yra veikiančios. Nustačius, kad bendrovė turi ne mažiau kaip 20 veikiančių lažybų punktų, UAB "Baltic Bet" buvo išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus".

Kad visi "Baltic Bet" lažybų punktai veikia, I.Žaldarienė bandė įtikinti pasitelkusi keistus argumentus. Esą iš kiekvieną mėnesį bendrovės teikiamų finansinių atskaitų matyti, kad ji turi reikiamą skaičių veikiančių lažybų punktų – juose, esančiuose tuo pačiu adresu, yra registruojamos įplaukos ir išmokėti laimėjimai.

Prokurorai atsisakė ginti

NLŽVA prezidentas O.Smirnovas sakė, kad asociacija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama apginti viešą interesą ir panaikinti "Baltic Bet" leidimą verstis nuotolinių lošimų organizavimu, nes septyni punktai greičiausia yra fiktyvūs, popieriniai. Tačiau prokurorai neįžvelgė galimo įstatymo pažeidimo ir atsisakė tyrimą pradėti. Ginčą tarp prokurorų ir NLŽVA dar turės spręsti teismas.

"Mes lankėmės šiuose punktuose – tik vienas jų atitinka lažybų punkto reikalavimus. Paprasčiausia patalpa suskirstyta vitrinomis į keturias ir tik vienoje įrengtas lažybų terminalas. Turime ir filmuotą, ir fotografuotą medžiagą, darbuotojų liudijimus, kad veikia tik vienas terminalas", – faktines aplinkybes dėstė O.Smirnovas.

Jis atrėmė I.Žaldarienės argumentus, neva finansinės ataskaitos rodo, kad veikia visi lažybų punktai: "Sodros duomenimis 25-iuose, kaip teigia LPT, lažybų punktuose dirba 44 asmenys, tačiau tai ne tik darbuotojai, bet ir administracija. Tai kiek darbuotojų dirba viename punkte ir koks jų darbo laikas? Jeigu užmesi akį ne tik į finansines ataskaitas, kaip kada darė LPT, o dar ir į darbo apskaitos dokumentus, tuomet ir pasirodys, kiek yra tikrų ir kiek nepopierinių punktų", – sakė O.Smirnovas.

Kad ne viskas gerai su "Baltic Bet", teigia ir LPT. Atlikę neplaninį bendrovės patikrinimą, lošimų priežiūros sargai rado azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą. Tačiau nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, mat, teigiama, pažeidimas buvo mažareikšmis.

Dienraščiui paprašius pakomentuoti, kodėl tose pačiose patalpose registruota po kelis lažybų punktus, "Baltic Bet" atstovas Pavelas Žukas teigė, kad tai viso labo konkurentų pramanai: "Visi punktai įrengti pagal reikalavimus – kiekviename yra atskiras lažybų terminalas, kiekviename – atskira kasa."


Išskirtinis tyrimas

Šią savaitę Mykolo Romerio universiteto tyrėjų grupė kartu su bendrovėmis "Vilmorus" ir "Dialogas" pristatė tyrimą "Azartinių lošimų paplitimas Lietuvoje ir jų poveikis socialinei gerovei", kuriuo pirmą kartą nuosekliai išnagrinėti Lietuvos gyventojų lošimo įpročiai.

Jis atskleidė, kad azartiniai lošimai, lažybos ir loterijos Lietuvoje yra masinis laisvalaikio leidimo būdas – to nedaro vos 31,4 proc. šalies gyventojų.

Trys populiariausi azarto tenkinimo būdai Lietuvoje: loterijos bilietų (65,3 proc.), momentinės loterijos bilietų (35,3 proc.) ir internetinis loterijos bilietų pirkimas ar dalyvavimas e.loterijose (8 proc.)

Šalia to ryškėja ir nauja tendencija – daugėja virtualių lošimų galimybių, kuriomis naudojasi apie 8 proc. šalies gyventojų. Didžioji jų dalis (69 proc.) pirko loterijų bilietus, dalyvavo e.loterijose. Likuosieji lošė azartinius lošimus internete už tai mokėdami pinigus.


Komentaras

Gediminas Navaitis

Psichologas

Kartais visuomenės, o ir jai atstovaujančių politikų nuomonės neproporcingai pasiskirsto. Mūsų visuomenėje daug dėmesio skiriama antžeminiams lošimams – kazino, lošimo automatų salonams, ir atseit nepastebima, kaip sparčiai plečiasi internetinių lošimų sfera. Į ją įeina labai daug kas. Tai ne tik lošimai, bet ir loterijos bilietų pirkimas, ir kiti azartiniai dalykai, už kuriuos mokama. Įsivaizduokime, kad kazino lankosi 2,2 proc. suaugusiųjų, lošimo automatų salonuose – 2 proc., o visomis formomis azartui patenkinti internetu – 8 proc.

Taigi skirtumas pastebimas, manytina, kad nuotolinių lošimų organizavimas galėtų būti efektyvesnis. Tiesa, tai nėra vien Lietuvos problema. Pasaulyje azartinių lošimų rinka internetu auga sparčiau negu kitos lošimo sritys.

Problemos – užsikrėtimo žaisti internetu pradžia pastebima moksleiviams žaidžiant mobiliaisiais telefonais. Nors čia nėra pinigų, po truputį pereinama prie pinigų: norint pereiti į aukštesnį lygį reikia arba labai gerai žaisti, arba "sumokėti" tam tikrą nedidelę sumą už kokio nors pseudoginklo įsigijimą ir pan. Taigi azartinių lošimų erdvė yra sudėtingesnė negu suaugusiesiems atrodo. O politikai yra daug vyresni ir prisimena laikus, kai dar interneto nebuvo. Todėl ir neskiriama dėmesio įstatymams  taisyti, geriau reguliuoti nuotolinių lošimų rinką.

Nuotolinių lošimų verslas jo turėtojams atneša santykinai daugiau ekonominės naudos. Loterijos bilietus reikia atspausdinti, išplatinti, pardavėjas reikalauja dalies. Kazino, automatų salonai turi turėti patalpas, brangiai kainuojančią įrangą, darbuotojus. O nuotolinių lošimų organizatoriams pakanka kelių gerų programuotojų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Tie kas turi patirties su lošimo organizatoriais ir žino visus jų išsisukinejimus bei sukčiavimus, geriau sutiktų pralošineti švedams o ne lietuviškiems chamams ...

dellzz

dellzz portretas
wiehier

s

s portretas
s
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių