LRT vadove išrinkta M. Garbačiauskaitė-Budrienė

Buvusi naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė LRT radijui teigė, kad planuoja ateiti į LRT su savo komanda, nes generalinis direktorius turi tokią teisę.

„Manau, šia teise pasinaudosiu, juolab, kad neketinu būti formali direktorė, ketinu padaryti permainų, tad reikės palaikymo“, – radijui sakė ji.

Vienu iš svarbiausių prioritetų ji nurodė skaidrumo didinimą ir žada „tam tikrų sprendimų“ konsultuojantis su LRT taryba. Naujoji vadovė taip pat sakė žadanti konsultuotis su už skaidrumą, efektyvumą atsakingomis valstybės institucijomis – Valstybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė LRT radijui teigė sieksianti didesnio viešumo, auditų, „kad visuomenė įsitikintų, ar tie mokesčių mokėtojų pinigai yra leidžiami skaidriai“.

Pasak jos, daugiau viešumo turėtų būti tiek kalbant apie darbuotojų atlyginimus, tiek apie sutartis su prodiuseriais, kurie, jos teigimu, „taip pat neturi tikėtis visiško konfidencialumo“.

Būsimą bendravimą su Seimu ji sakė įsivaizduojanti „pagarbų ir dalykišką“.

„Norėčiau, kad būtų sumažinta įtampa tarp Seimo ir nacionalinio transliuotojo, nes ta įtampa kuria negerą atmosferą, ji blaško organizacijos darbą. Labai noriu, kad ta įtampa sumažėtų. Tikiuosi, kad bus įvertintas didesnio skaidrumo noras, tikiuosi, Seimas tą taip pat įvertins“, – kalbėjo ji.

LRT vadovo konkurso laimėtoja taip pat ramino, jog kol kas tikrai nereikėtų kalbėti apie darbuotojų atleidimus. iš pradžių ji žada įvertinti, ar nėra besidubliuojančių funkcijų, neefektyvaus darbo.

„Šiuoliakinė organizacija turi būti moderni, lengva, kiekvienas turi daryti savo darbą. To ir sieksiu“, – LRT radijui sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Antradienį nacionalinio transliuotojo vadovo konkurse LRT taryba Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę atrinko iš 11 kandidatų – laimėtoja paskelbta po antrojo turo, į jį buvo atrinkti trys geriausiai pasirodę pretendentai.

Be jos konkurse dalyvavo viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė, politikos apžvalgininkas, istorikas konservatorius Bernardas Gailius, televizijos prodiuseris Kristupas Krivickas, buvęs BNS vadovas Artūras Račas, teisininkas Liudvikas Ragauskis.

Atrankoje taip pat dalyvavo visuomeninio transliuotojo darbuotojas Justas Senapėdis, dvi kadencijas jam vadovaujantis Audrius Siaurusevičius, dar vienas LRT darbuotojas Aldaras Stonys, Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius ir signataras Zigmas Vaišvila. Televizijos laidų vedėjas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas antradienį kandidatūrą atsiėmė.

Už nugalėtoją balsavo 8 LRT nariai

M. Garbačiauskaitė-Budrienė išrinkta per antrą rinkimų turą iš trijų kandidatų. Už ją  balsavo 8 iš 12 LRT tarybos narių.

LRT tarybos pirmininkas kitų dviejų finalo dalyvių neįvardijo.

Anot jo, tarybos nariai, vertindami programas, stengėsi neminėti pavardžių ir minėti „bendrus dalykus“, o kertinės diskusijos vyko „tarp naujovių, naujo žmogaus atėjimo ir tradicijos tęsimo“.

Naujas pareigas M. Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų pradėti eiti balandžio pradžioje.

Nacionalinio transliuotojo taryba, anot Ž. Pečiulio, kėlė esminį reikalavimą, kad būtų įgyvendinama tarybos patvirtinta LRT penkerių metų strategija, o esminiai laukiantys darbai – modernesnė LRT struktūra, sinergija tarp televizijos, radijo ir interneto.

„Iš esmės, mes samdome žmogų, samdome vadybininką, kuris įgyvendintų LRT strategiją – tai iš esmės atsispindėjo pretendentų programose“, – dėstė jis.

LRT tarybos pirmininkas taip pat padėkojo dabartiniam nacionalinio transliuotojo vadovui Audriui Siaurusevičiui, pabrėždamas, kad jis „palieka gana gerą palikimą“ naujai direktorei tiek kalbant apie technologinį progresą, tiek apie programų turinį. Todėl, jo žodžiais, „kažko ten griauti, ar labai keisti naujam vadovui ir nėra reikalinga“.

Jis dar kartą pabrėžė, kad slaptas balsavimas buvo nustatytas tik paskelbus konkursą prieš mėnesį, kartu numačius, kad tvarka negali būti keičiama. Antradienį prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė perdavė prezidentės pozicija, jog ji ragina rengti atvirą balsavimą.

„Aš negirdėjau, kad kas nors keltų klausimą, kodėl slaptai buvo renkamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas, Rusų dramos teatro vadovas? Tai irgi yra biudžetinės įstaigos, bet tam tikri standartai taikomi tik LRT“, – stebėjosi LRT tarybos pirmininkas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė yra baigusi žurnalistikos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus universitete. Ji 1996–1999 metais dirbo laikraščio „Verslo žinios“ žurnaliste, nuo 2000 metų dirbo naujienų portalo delfi.lt vyr. redaktore. Iš šių pareigų ji pasitraukė pernai metų spalį, motyvuodama siekiu susitelkti ties žurnalistine veikla.

Komandoje nemato A.Siaurusevičiaus, R.Palackio

Antradienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generaline direktore išrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė paskelbė, kad jos komandoje tikriausiai nebus dvi kadencijas LRT iki šiol vadovavusio Audriaus Siaurusevičiaus ir jo pavaduotojo Rimvydo Paleckio.

„Aš dar apie tai negalvojau ir apie tai su niekuo nešnekėjau, tai greičiausiai, kad ne, bet nežinau“, – žurnalistams sakė buvusi portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė, paklausta, ar savo komandoje mato A. Siaurusevičių ir R. Paleckį.

M. Garbačiauskaitę-Budrienę LRT generaline direktore per antrąjį balsavimo turą išrinko visuomeninio transliuotojo taryba.

Naujoji vadovė nekomentavo galimų pokyčių LRT padalinių ir žinių tarnybų vadovybėse, teigė to dar nesvarsčiusi.

Ji tvirtino visiškai nematanti reikalo „atsisakyti puikių specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų“.

LRT vadovo rinkimai vyko Seime atliekant parlamentinį tyrimą dėl visuomeninio transliuotojo finansinės ir ūkinės veiklos.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad šiuo metu tarp politikų ir LRT tvyranti įtampa kenkia organizacijai, nes jos komanda negali susitelkti ir vykdyti einamųjų užduočių.

Pasak jos, Seimas galėjo rasti kitą būdą patikrinti, kaip LRT leidžia pinigus.

„Mano, kaip būsimos vadovės, pareiga būtų prižiūrėti, kad tai niekaip nepereitų į spaudimą turiniui“, – kalbėjo būsimoji LRT generalinė direktorė.

Ji tvirtino, kad LRT turi užtikrinti ir veiklos efektyvumą, įvertinti laidų įsigijimus bei viešuosius pirkimus, patikrinti, ar skaidrumą užtikrinantys nacionalinio transliuotojo padaliniai dirba tinkamai.

Ji taip pat sakė, kad LRT veiklą ir finansus kasmet turėtų įvertinti nepriklausomi auditoriai.

Kalbėdama apie darbo prioritetus, M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė turinio integraciją, būtinybę daugiau dėmesio skirti jo sklaidai internete, socialiniuose tinkluose.

„Mes gyvename XXI amžiuje, nebelieka ribų tarp pačių medijų, ir tas turinys turi pasiekti vartotoją jam patogiausiais kanalais“, – sakė žurnalistė.

„Vis daugiau ir daugiau vartotojų leidžia laiką internete, mobiliuosiuose telefonuose, taip pat ir vyresni vartotojai, ir tai yra vis aktualesnis klausimas. O čia, deja, yra silpnesnė LRT vieta“, – pridūrė ji.