- Jevgenijus Bardauskas, Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš mėnesį vyriausybė Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijoms pavedė iki rugsėjo parengti projektus, kurie įteisintų Lietuvoje lyties keitimą. Praėjus mėnesiui nuo pavedimo, sveikatos apsaugos ministras net nežino, nuo ko pradėti.
Rado svarbesnių reikalų
Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė mano, kad yra svarbesnių reikalų. Sprendžiant iš kalbų ir darbų, dabar valdančiųjų sveikatos formuotojų galvos apimtos panacėjos nuo visų bėdų – alkoholio draudimo.
Geriau išmokėti 40 tūkst. eurų, negu priimti įstatymą, kuris reglamentuotų lyties keitimo tvarką. Tokį kelią pasirinko Lietuva, 2007-aisiais pralaimėjusi Europos Žmogaus Teisių Teisme, šiam pripažinus, jog šio įstatymo nebuvimas pažeidžia translyčių asmenų teises.
„Na, galvojama, kad sumokėjus tuos 40 tūkst. eurų problema kaip ir baigsis. Deja, problema neišnyko, nes translyčių žmonių yra ne vienas, jų daugiau. Situacija dabar tokia: žmonės vyksta į užsienį, atlieka lyties keitimo procedūras, įskaitant operaciją, grįžta čia ir kreipiasi į teismą prašydami, kad teismas įpareigotų civilinę metrikaciją išduoti asmens tapatybės dokumentus. Šalia to, remdamiesi EŽTT sprendimu, nacionaliniai teismai tokiems žmonėms visada priteisdavo neturtinę žalą“, – sako LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius.
Per dešimtmetį Lietuva translyčiams asmenims dėl savo neveiklumo privalėjo sumokėti tūkstančius eurų. Keliose dešimtyse bylų šalies teismai mažiausią neturtinę žalą įvertino beveik 100 eurų, didžiausią – beveik 9 tūkst. eurų.
Ketino net uždrausti
Dar 2001-aisiais Civiliniame kodekse buvo įtvirtinta teisė mediciniškai keisti lytį bei įrašytas įpareigojimas priimti tai reglamentuojantį įstatymą. Po poros metų Sveikatos apsaugos ministerija jį užregistravo, bet nesulaukęs politikų pritarimo įstatymas nugulė į stalčius.
Iki 2012-ųjų nebuvo daroma beveik nieko, o vėliau pasipylė visiškai prieštaringi siūlymai EŽTT sprendimui. Teisingumo ministerija siūlė išvis naikinti Civilinio kodekso nuostatą, kad tokį įstatymą būtina priimti, o Seime po pateikimo pritarta net siūlymui uždrausti lyties keitimo operacijas.
„Kodėl valstybė neveikia? Aš į šitą klausimą bandyčiau atsakyti, kad dėl katalikų bažnyčios įtakos. Nes šis klausimas, susijęs su lytine tapatybe, mūsų bažnyčios hierarchams yra labai didelis raudonas skuduras“, – teigia T. V. Raskevičius.
Precedentus kuria teismai
Ir kol politikai trypčioja vietoje, precedentus kuria teismai. Prieš kelias savaites Vilniaus miesto apylinkės teisėjai priėmė sprendimą, kuris įpareigojo Civilinės metrikacijos skyrių dokumentuose pareiškėjos lytį pakeisti iš moteriškos į vyrišką, nors ir nebuvo atlikta lyties keitimo operacija. Tiesa, šis sprendimas dar gali būti skundžiamas, o verdikto laukiama ir dar vienoje byloje.
Aš negaliu eiti į tam tikrus tualetus, negaliu eiti į tam tikrus persirengimo kambarius, negaliu tiesiog kažkam parodyti savo ID parduotuvėje.
Translyčių asmenų Lietuvoje skaičiuojama apie 200. Tik apie penkios dešimtys nori lytį keisti mediciniškai. Kitiems, teigiama, svarbu, kad visuomenė juos matytų tokios lyties, kokios jie mato save. Tai yra, kad asmens tapatybės dokumentai atitiktų jų realią išvaizdą, pakitusią, pavyzdžiui, dėl hormonų terapijos.
„Aš negaliu eiti į tam tikrus tualetus, negaliu eiti į tam tikrus persirengimo kambarius, negaliu tiesiog kažkam parodyti savo ID parduotuvėje ir t.t., nepapuolęs į keblią situaciją. Tai labai sunku ir, manau, kad taip neturėtų būti“, – sako „Savaitės“ kalbintas Oskaras.
„Sistema, kai asmuo medicininiu būdu pasikeičia lytį vienoje valstybėje, grįžta namo ir negali tiesiog nuėjęs į Civilinės metrikacijos skyrių pasikeisti dokumentų, nėra teisinga mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, Lietuvoje nėra prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos – hormoninis gydymas, lyties organų redukcija ir apskritai chirurginė intervencija translyčiams asmenims. Antra – dokumentų keitimo procedūra neatitinka tarptautinių standartų“, – teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais Natalija Bitiukova.
Tarptautiniai standartai labai paprasti – greitai, skaidriai ir prieinamai susitvarkyti asmens dokumentus, o ne kęsti teismų procesus, samdytis advokatus.
„Kol kas neturiu atsakymo“
Vyriausybė praėjusį mėnesį įpareigojo Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijas pagaliau padėti tašką. Jos iki rugsėjo turėtų parengti teisės aktus, reglamentuojančius lyties keitimo tvarką.
Teisingumo ministerija sako laukianti kvietimo iš Sveikatos apsaugos ministerijos dėl dalyvavimo darbo grupėje, o šios ministras aiškina negalintis atsakyti, reikia ar nereikia tokio įstatymo, ir nelabai suprantantis vyriausybės paskirtos užduoties.
„Aš kol kas neturiu atsakymo, kas ten turi keistis. Ar užtenka ministerijos kažkokios tvarkos, kurią reikėtų tvirtinti, įgyvendinant vyriausybės pavedimą, ar reikės įstatymus keisti. Negalėčiau dabar pasakyti, kas konkrečiai turės būti padaryta“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Šiuo metu, manau, tai tikrai nėra prioritetinis klausimas sveikatos apsaugos sistemai“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Nebenori tuščių pasiaiškinimų
„Jau daugybę metų gauname priekaištų ir tarptautiniuose formatuose, ir nedraugiškos šalys įvardija, kad žiūrėkit, Lietuva pažeidinėja žmogaus teises. Tad mūsų pozicija tokia, kad vyriausybė negali ignoruoti, nenorime kiekvienais metais aiškintis, siųsti tų pačių tuščių paaiškinimų, dėl ko neįgyvendinome. Vyriausybė parengs įstatymo projektą, o galutinis sprendimas – įstatymų leidėjų rankose“, – tvirtina premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau ar bus įsiklausyta į premjero žodžius? Sveikatos apsaugos ministras kol kas net nežino, ką pasakyti, o jo partijos kolegė, komiteto, kuriame po pateikimo atsidurtų įstatymo projektas, pirmininkė mano, kad tai nėra prioritetas ir operacijos nebūtų saugios pacientams, nes šalies medikams trūksta praktikos.
Kol kas realesnis variantas, kad Lietuva ir toliau leisis badoma pirštais dėl žmogaus teisių pažeidimų ir mieliau mokės tūkstantines baudas, nei priims įstatymą, leidžiantį translyčiams asmenimis nesijausti atstumtiems.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...
-
Atmintinų dienų sąraše – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtos dienos
Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. ...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą4
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Apie gaisrą Medininkų pasienio punkte – naujos detalės7
Medininkų pasienio kontrolės punkto angare ketvirtadienio naktį kilo gaisras, buvo uždarytas eismas. Paaiškėjo ir daugiau detalių. ...
-
Žalgiriečiai kviečia visus į svarbią kovą: savo paramą dabar galite parodyti ir jūs
Ne kartą parodžiusi savo tvirtą poziciją dėl karinės agresijos Ukrainoje, Kauno „Žalgirio“ organizacija ir toliau siekia padėti už savo laisvę kovojantiems ukrainiečiams. „Žalgirio“ krepšininkai prisijungė prie Pakru...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...