- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausias Lietuvoje labdaros fondas „Maisto bankas“ pristatė 2017 metų rezultatus ir dėkojo rėmėjams. Pernai ši organizacija nepasiturinčiųjų maitinimui surinko ir išdalino 7 466 t maisto už 11,2 mln. eurų. Tokiu būdu mažas pajamas gaunantiems žmonėms patiekta 15 mln. porcijų maisto.
„2017-ieji buvo sudėtingi metai“, - Lietuvos kulinarijos paveldo muziejaus kiemelyje susirinkusiems svečiams sakė „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė. „Maisto banko“ surenkamo maisto kiekis kasmet augo 25-30 proc., bet išteklių maistą vežti, sandėliuoti ir išdalinti nedaugėjo.
„Laimei, mūsų rūpesčius išgirdo prekybos tinklas „Iki“, pasiūlęs kartu įgyvendinti socialinę akciją „Gera kaina – geras darbas“. Šis projektas atnešė puikius rezultatus – per 10 savaičių pirkėjai „Maisto bankui“ stiprinti paaukojo daugiau kaip 300 tūkst. eurų“. Tai leido ženkliai pagerinti „Maisto banko“ infrastruktūrą ir padėti pamatus tolesnei plėtrai“, - dėkodama priminė D. Žebrauskaitė.
„Gera idėja be įgyvendinimo – tik svajonė. Džiaugiamės, galėję praktiškai prisidėti prie Jūsų kilnių siekių. Akcija „Gera kaina – geras darbas“ įrodėme, kad Lietuvos gyventojai yra neabejingi kitų žmonių problemoms, o surinktos lėšos leis „Maisto bankui“ pasirūpinti didesniu skaičiumi skurstančiųjų“, - priimdamas padėką sakė prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinis direktorius Gerardas Rogas.
„Kitais metais minėsime draugystės su „Maisto banku“ dešimtmetį. Tapome didžiausiu šio fondo rėmėju, vidutiniškai per metus atiduodančiu maisto produktų už beveik 6 mln. eurų. Mūsų darbuotojai ir „Maisto banko“ savanoriai kasdien dirba dėl bendro tikslo – padėti nepasiturintiems“, - akcentavo G. Rogas.
Lietuvoje paramos maistu pernai prašė 180 tūkst. žmonių. Žemiau santykinio skurdo ribos – kas penktas Lietuvos gyventojas. Žmonių, negalinčių sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto, 2017 metais buvo net daugiau nei anksčiau – 16,5 proc. šalies gyventojų (2016 metais – 15,8 proc.).
„Tai galėjo lemti brangstantis maistas ir paskui kylančias kainas nespėtas didinti socialinių išmokų dydis. Todėl užduotis gelbėti vertingiausią, baltymų gausų maistą ir jį tiekti nepasiturintiems „Maisto bankui“ tapo dar aktualesnė“, - pabrėžė D. Žebrauskaitė.
„Tačiau Europoje Lietuva yra pirmoji pagal vienam šalies gyventojui tenkančios labdaros maisto kiekį. „Maisto banko“ išdalinto maisto dydis vienam gyventojui yra 1,8 kg, tuo tarpu Europos vidurkis – 0,8 kg“. „Maisto banko“ vadovė išskyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangas nepasiturinčias šeimas aprūpinti Europos pagalbos fondo labiausiai nepasiturintiems asmenims maisto paketais.
„65 proc. „Maisto banko“ surinkto maisto (4 860 t) buvo išgelbėta nuo sunaikinimo, tuo pačiu aplinkai sutaupant 923 mln. l vandens ir 14 tūkst. tonų CO₂ emisijos“, - paskelbė D. Žebrauskaitė, teikdama padėką už politinę lyderystę formuojant maisto švaistymo prevencijos politiką Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui.
Padėkos buvo įteiktos bendrovei „Gjensidige“, pernai atsisakiusiai kalėdinių dovanų savo darbuotojams ir taip padėjusiai pamaitinti 13 tūkst. nepasiturinčiųjų, ir bendrovei „Mondelez“, kasmet skurdžiau gyvenančių šeimų vaikus palepinančiai saldumynais.
Bendradarbiaudamas su 666 socialinėmis organizacijomis, „Maisto bankas“ paramą maistu dalina 78 miestuose. Dėka šimtų savanorių pagalbos, kiekvieną gautą eurą „Maisto bankas“ paverčia 15 porcijų maisto nepasiturintiems. 2017 metais savo veiklai „Maisto bankas“ gavo 1 mln. eurų finansinės paramos. Organizacijoje dirba 46 darbuotojai, 246 viešųjų darbų darbuotojai ir 403 savanoriai, „Maisto bankui“ talkinantys bent kartą per savaitę.
„Širdingai dėkojame rėmėjams, maisto donorams, savanoriams ir bendradarbiaujančioms organizacijoms - jų dėka kasmet galime nuveikti vis daugiau“, - metų rezultatus apibendrino D. Žebrauskaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika4
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius1
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...