Marijampolei gresia ekologinė katastrofa?

Gamyklos operatorius „Neg Recycling“ teigia, kad nebegali priimti buitinių atliekų, todėl jos, pažeidžiant europinius ir Lietuvos teisės aktus, keliauja tiesiai į sąvartyną.

„Degių atliekų pas mus prisikaupė, galima sakyti, iki lubų. Šio tipo atliekos nėra skirtos sandėliuoti, tačiau Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui jų nepriimant, mes jas esame priversti kaupti ir jau užpildėme kiekvieną kampelį. Dėl to šiukšliavežės prie mūsų vartų net nestoja, jos važiuoja tiesiai į sąvartyną“, – sako „Neg Recycling“ direktorius Mindaugas Venskus.

Pasak jo, didžiausias teisės aktų pažeidimas yra tai, kad į sąvartyną verčiamos neišrūšiuotos, nestabilizuotos atliekos.

„Už tokius veiksmus Europos Komisija yra griežtai nubaudusi kelias Pietų Europos valstybes, panašių sankcijų galime sulaukti ir mes“, – primena M. Venskus.

2016 m. rugsėjį kilus panašioms problemoms Vilniaus regione, buvo sudaryta galimybė regioniniams atliekų tvarkymo centrams laikinai saugoti, o vėliau ir šalinti degias atliekas regioniniuose sąvartynuose.

Tai leistų išrūšiuoti bei atskirti perdirbimui skirtas antrines žaliavas, kompostuoti ir stabilizuoti organines atliekas – pastarosios sudaro net 50-60 proc. iš gyventojų surinktų atliekų kiekio. Tuo tarpu taip vadinama lengvoji degi frakcija (KAK), užpildžiusi Marijampolės atliekų rūšiavimo gamyklos teritoriją – apie 20 proc.

Kaip teigia „Neg Recycling“ vadovas, Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras jau daugiau nei pusę metų neužbaigia reikiamų formalumų tvarkymo, todėl šiuo metu į Marijampolės sąvartyną nukreipiamos visos atvežamos atliekos.

Pasak M. Venskaus, palyginti su Vilniumi, Marijampolėje situacija yra mažiau matoma dėl to, kad Marijampolės atliekų rūšiavimo gamykla yra įsikūrusi greta sąvartyno, šalia nėra gyvenamųjų namų, todėl gyventojai nejaučia besikaupiančių atliekų kvapo ir dėl to nesiskundžia.

„Ir šiukšliavežių eilės nesirikiuoja, ką matėme Vilniuje, nes jas, pažeidžiant visus įmanomus teisės aktus, iš karto priima sąvartynas. Be to, dėl milžiniško susikaupusių atliekų kiekio kyla grėsmė mūsų darbuotojams ir technikai, jei jos ims slysti, griūti. Lauke laikomos atliekos apvyniotos plėvele, tačiau ir ji nepritaikyta  ilgam laikymui“, – teigia M. Venskus.

Per dieną apie 140 tonų atliekų priimanti ir išrūšiuojanti Marijampolės atliekų rūšiavimo gamykla atliekų priėmimą sustabdė rugsėjo 27 d. ir laukia, kol Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras paims bent dalį deginimui skirtų atliekų (kietojo atgauto kuro).

Kol kas darbo neturi daugiau kaip 30 Marijampolės atliekų rūšiavimo gamyklos darbuotojų, o per dieną nedirbanti gamykla patiria apie 4 tūkst. eurų nuostolių.

Apie susidariusią situaciją ir galimus sprendimus, kurie padėtų išspręsti kylančią atliekų krizę, pastaruosius du mėnesius „Neg Recycling“ informavo Aplinkos ministeriją, jai pavaldžias už aplinkos apsaugą atsakingas institucijas, regiono savivaldybes, tačiau iki šiol jokių realių sprendimų nėra imtasi.