- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Virusologijos profesorius Saulius Čaplinskas abejoja, kad Lietuvoje bus pasiektas politikų užsibrėžtas tikslas – paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų. Jis teigia, kad šio tikslo reikia siekti, bet dabar į klausimus atsakinėjama per mažai, praneša „Info diena“.
Kyla klausimas, ar ne per vėlai pradėta masinė vakcinacija, žinant, kad dalis vakcinų buvo savaitėmis laikomos šaldytuvuose.
„Kam laikyt vakcinas, jeigu jos jau yra prieinamos? Apskritai bet kokia sveikatos paslauga, prevencinė paslauga turi būti prieinama ir priimtina. Prieinamumas pradžioje buvo ribotas dėl vakcinų trūkumo, o dabar labai svarbu, kad to prieinamumo nemažintų kitos dirbtinės kliūtys: registracija, eilės, nepakankamai skiepijimo vietų ir panašiai. Vėliau, ko gero, gali pradėt trukdyti jau priimtinumas, tai yra, jeigu bus pasiektas tas lygis, kad tie žmonės, kurie neabejoja ir kurie nori skiepytis, šitą gyvybę, sveikatą išsaugančią paslaugą gaus, o tie žmonės, kurie abejoja, paprasčiausiai neis skiepytis“, – sakė S. Čaplinskas.
Paklaustas, kiek žmonių nuo noro skiepytis gali atbaidyti stringanti sistema, per kurią žmonės turi registruotis, S. Čaplinskas teigė: „Aš tikiuosi, kad ta problema tik tam tikram laikui sustabdys ir atgrasys dalį žmonių nuo skiepijimosi. Bet labai abejoju, nes tie žmonės, kurie supranta, kodėl reikia šitos medicininės priemonės, jie ja ir naudosis, kai tiktai atsiras galimybė“.
Tačiau, anot virusologijos profesoriaus, galima sakyti, kad masinei vakcinacijai buvo nepasiruošta. Nors Vyriausybė turėjo maždaug pusmetį pasiruošti šitam žingsniui, bet nesutvarkė elektroninės sistemos – vienos svarbiausių komponentų po vakcinų. „Faktai byloja savo, seniai žinome, kad ta sistema yra luoša, ir taip greitai jos išgydyt nepavyksta, bet tai žinoma seniai. Ir savaime aišku, kad kalbant su informacinių technologijų specialistais galima tą išspręsti“, – sakė profesorius.
„Klaidinga galvoti, kad šią pandemiją galimą išspręsti sukūrus kolektyvinį imunitetą. Kolektyvinis imunitetas yra tiktai dalis sulaikymo strategijos. Reikia galvoti apie tai, kaip sulaikyti virusą, nes kolektyvinio imuniteto šį rudenį ar šią žiemą tikrai nepavyks sukurti. Čia jau nekyla abejonių dėl to. Net jeigu bus paskiepyta 70 proc. suaugusių žmonių, visos populiacijos tikrai nepaskiepysim. Dar daugiau: net jei paskiepysim 70 proc. Lietuvos populiacijos, tai vis tiktai Europos ar pasaulio populiacijos tiek taip greit nebus paskiepyta. Tai reiškia, kad kolektyvinis imunitetas tikrai nebus dar pasiektas“, – aiškino S. Čaplinskas.
Klaidinga galvoti, kad šią pandemiją galimą išspręsti sukūrus kolektyvinį imunitetą. Reikia galvoti apie tai, kaip sulaikyti virusą, nes kolektyvinio imuniteto šį rudenį ar šią žiemą tikrai nepavyks sukurti.
Apie valdžios siekius per vasarą paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų, S. Čaplinskas teigė: „Aš nesakau kad tokio tikslo nereikia siekt. Užsibrėžtas tikslas yra labai gerai, teisinga ir ambicinga. Na, bet pagal tai, kad didelė dalis žmonių abejoja skiepais ir negauna informacijos, kurios jiems reikia, nesunku prognozuoti, kad bus pasiektas toks taškas, kad vakcinos gali gulėti sandėly. Nes pasauliniai duomenys rodo, kad tų žmonių, kurie yra nusiteikę prieš skiepus apskritai, nėra daugiau negu 20 proc. Bet Lietuvoje mes matome, kad abejojančių skiepais, dvejojančių yra daugiau, vos ne kas antras Lietuvos gyventojas. Reikėjo jau seniai atsakyt žmonėms į jų rūpimus klausimus ir kad atsakytų profesionaliai, kvalifikuotai tie žmonės, kuriais jie pasitiki ir kurie turi tam atitinkamą kvalifikaciją.“
Profesorius teigia, kad nuolat sulaukia klausimų iš žmonių: kokį skiepą rinktis, kada skiepytis, kiek laiko išlieka imunitetas ir pan. „Ir klausimai yra ne iš žmonių, kurie neigia skiepus, bet tų, kurie domisi, kurie yra išsilavinę ir kuriems svarbu žinoti, ko galima tikėtis. Paprasčiausiai reikia nuolat atvirai ir sąžiningai kalbėti žmonėms apie tai, ką šiandien žino mokslas. O ko nežinom ar abejojam, tai tą reikia ir sakyti. Pavyzdžiui, dabar jau aišku, kad nuo naujų šito koronaviruso atmainų reikia būtinai dviejų skiepo dozių. Ir šia prasme vėlinti tą antrą skiepo dozę galbūt jau neapsimoka“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar1
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika9
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...