Minaičiuose paminės 1949-ųjų Nepriklausomybės deklaracijos metines

Minaičiuose 1949 metų vasario 16-ają Lietuvos partizanai priėmė deklaraciją, kurioje kalbama apie laisvą, demokratinę Lietuvą.

Renginys Miknių-Pėtrėčių sodyboje Minaičių kaime, Radviliškio rajone, prasidės vidudienį.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai paleis tris salves: Lietuvos valstybei, 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signatarams. Oro gynybos bataliono kariai surengs ginkluotės, ekipuotės ir karinės technikos ekspoziciją. Bus padėtos gėlės prie paminklo Deklaracijos signatarams atminti, gros Karinių jūrų pajėgų orkestras, bus nešamos partizanų vėliavos.

Vėliau bus uždegamas „Vienybės laužas“, kurį užkurs daugiau nei 200 km pėsčiųjų žygį įveikę ir Minaičiuose finišavę Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Šis žygis skirtas Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui. Savaitę trukusio žygio metu kariai aplankė vietas, susijusias su partizanų gyvenimu ir veikla.

Planuojamas ir Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivio skrydis, vyks šaulių organizuojamos šaudymo varžybos, lenktynės su keturvietėmis slidėmis. Dalyvaus istorijos rekonstruktorių klubas „Partizanas“, dainuos Baisogalos mišrus choras, gros Radviliškio ir Lizdeikos gimnazijos grupė „Ratai“, kapelija „Dainoriai“. Susirinkusieji galės apžiūrėti partizanų bunkerį, pasivaišinti kariškomis vaišėmis.

Partizanų bunkerio, sodybos klėties ir paminklo statymo darbai Minaičiuose buvo pradėti 2010 m. pavasarį, baigti - rudenį. Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų - Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leonardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Žadgailos ir Broniaus Liesio-Nakties - vardai.

1949 m. vasario 2-22 dienomis Minaičių kaime buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Deklaracija kartu su kitais suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio kaip organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą - kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją.