- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi praplėsti gydymo įstaigose dirbančių gydytojų rezidentų atsakomybių ribas: teisės aktais ruošiamasi nustatyti, kokias gydymo paslaugas ir kelintais rezidentūros metais galės teikti jaunieji gydytojai.
„Tad natūralu, kad keičiasi situacija ir jaunieji medikai nori daugiau galimybių ir anksčiau save realizuoti profesinėje srityje. Kitaip tariant, šiuo metu teisę teikti paslaugas pagal specializaciją jaunasis gydytojas įgyja tik pabaigęs rezidentūrą, o jos metu jo savarankiškumas nėra pripažįstamas. O tai yra neteisinga. Juk visi dar besimokantys gydytojai turi gauti galimybes tobulėti ir jau nuo kitų metų tai bus įgyvendinama praktiškai“, – ministerijos pranešime spaudai teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Taip siekiama įtvirtinti etapines rezidentų kompetencijas, numatant tarpinį įgytų gebėjimų vertinimą ir pripažinimą, kas leistų gydytojams savarankiškai ir prisiimant atsakomybę teikti atitinkamas gydymo paslaugas. Rezidentai galėtų pereiti į aukštesnį rezidentūros etapą išlaikę specialų egzaminą, kuriuo bus įrodoma, kad rezidentas įgijo tam tikras teorines ir praktines kompetencijas. Tai suteiks teisę tam tikras gydymo paslaugas teikti savarankiškai rezidentūros bazių ribose, nelaukiant kol jis baigs visas rezidentūras studijas.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius studijoms prof. Kęstučio Petrikonio, ne visose studijų programose ir specialybėse pokyčius būtų įmanoma atlikti vienodai greitai. Be to, ne visi būsimieji gydytojai vienodai gabūs, bus tokių gydytojų rezidentų, kurie neišlaikys pradinės atestacijos numatytu laiku, daliai rezidentų reikės rezidentūroje studijuoti ilgiau. Formuojant įgūdžius gydytojai rezidentai būtinai turi likti specialistų priežiūroje.
„Universitete daug dėmesio skiriame studijų proceso tobulinimui, adaptavimui gabiems ir motyvuotiems studentams, tačiau matome, kad be didesnės rezidentų atsakomybės ir savarankiškumo įteisinimo toliau gerinti gydytojų parengimą tampa vis sudėtingiau. Toks etapinių kompetencijų rezidentūros įteisinimas Lietuvos teisės aktuose būtų didelis pasiekimas tiek studijų procese, tiek ir pačioje sveikatos apsaugos sistemoje“, – sako prof. K.Petrikonis.
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano prof. Algirdo Utkaus, rezidentūros studijų pabaiga nėra įgytų kompetencijų rodiklis. Žinias ir gebėjimus jaunieji gydytojai tobulina kasdien, bet skirtingu tempu. Vieni itin greitai įsisavina tiek teorinę medžiagą, tiek ir praktinius įgūdžius, kitiems prireikia daugiau laiko. Todėl etapinis vertinimas būtų logiškas žingsnis ugdant savarankiškus ir atsakingus gydytojus.
„Nėra teisinga, kad magistro diplomą įgijęs absolventas, įstojęs į rezidentūrą ir vėl tampa savarankiškų sprendimų negalinčiu priimti mokiniu. Atsakomybių jauniesiems gydytojams didinimas galėtų būti svariu jų motyvacijos varikliu. Galimybė kuo anksčiau realizuoti save profesinėje srityje, neabejotinai pagerintų rezidentų atsakingumo lygį, darbo kokybę ir praktinius įgūdžius Žinoma, nevalia ignoruoti gydymo kokybės ir paciento saugumo klausimų, todėl gydytojai rezidentai negali būti palikti be pagalbos. Net ir dirbdami savarankiškai, jie turi aiškiai žinoti, kad šalia yra vyresnis kolega visada pasiruošęs patarti ar padėti. Rezidentų vadovams atsiras papildomi darbai vertinant jaunųjų kolegų kompetencijas, todėl vertėtų tinkamai reglamentuoti ir šiuos pokyčius bei atlygį“, – sako prof. A.Utkus.
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidento Martyno Gedmino teigimu, etapinės kompetencijos yra viena iš aktualiausių temų jaunųjų medikų bendruomenei. M.Gedmino nuomone, tai motyvuos rezidentą mokytis bei įgyti naujų įgūdžių. Taip pat pats jaunasis gydytojas galės spręsti, kurioje rezidentūros bazėje jam yra palankiausia įgyti etapines kompetencijas.
„Tai yra didžiulis kokybinis šuolis lyginant su dabartine rezidentų ruošimo teisinio reglamentavimo tvarka. Šie pokyčiai yra būtini, norint užtikrinti kokybišką jaunųjų gydytojų rengimą ir tvarią Lietuvos sveikatos sistemą“, – sako M.Gedminas.
Etapinių kompetencijų įvedimui pritaria abu šalies universitetai – Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, šiuo metu Lietuvoje rengiantys medikus.
Iki 2020 tikimasi tokiu būdu pertvarkyti visas studijų programas.
Rezidentūros trukmė Lietuvos universitetuose trunka nuo dvejų iki šešerių metų, priklausomai nuo pasirinktos studijų programos. Į rezidentūrą stoti būsimieji medikai gali baigę šešerių metų vientisąsias studijas, po kurių įgija magistro laipsnį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...