- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo įvesti minimalų balą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, taip pat įtvirtinti valstybės sutartis su universitetais dėl valstybės užsakymo.
Ministerija praneša Vyriausybei teikianti tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.
„Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas leis aiškiau formuoti valstybės užsakymą studijoms ir į aukštąsias mokyklas priimti labiau motyvuotus studentus“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis
Naujuoju įstatymo projektu siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą.
Sutartimis būtų nustatomi aukštosios mokyklos ir valstybės įsipareigojimai dėl aukštosios mokyklos finansavimo ir veiklos: vykdomų ir planuojamų studijų krypčių, priimamų studentų konkursinių balų, mažiausio galimo studentų skaičiaus programose, mokslinių tyrimų, studijų kokybės, tarptautiškumo. Toks valstybės reguliavimo principas taikomas daugelyje Europos Sąjungos šalių, pažymima pranešime.
Įstatymo projekte numatyta, kad atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai gali būti skiriama iki 5 proc. papildomų lėšų nuo jai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Studijų finansavimo principas „pinigai seka studentą“ keičiamas nėra, tačiau numatyta įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis. Tai leistų efektyviau skirti biudžeto finansavimą valstybei reikalingoms specialybėms.
Minimalūs rodikliai, kuriuos tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, taptų privalomi stojantiesiems ne tik į valstybės finansuojamas, bet ir mokamas studijų vietas, taip pat ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas. Pasak ministerijos, tokiu būdu būtų užtikrinamos kokybiškos studijos ir vienodos priėmimo sąlygos stojančiajam nepriklausomai nuo to, kokį studijų finansavimo tipą ar aukštąją mokyklą jis renkasi.
Ministras D.Pavalkis anksčiau yra sakęs, kad minimalus balas bus skirtingas skirtingiems universitetams, o jį įvedus pirmakursių turėtų sumažėti 5-6 tūkstančiais. Minimalią brandos egzaminų ir mokyklos baigimo įvertinimo balų kartelę šiuo metu jau yra nusistatęs Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas.
Siekiant geresnio absolventų įsidarbinimo, naujajame Mokslo ir studijų įstatymo projekte aukštosioms mokykloms nustatoma pareiga konsultuoti studentus apie karjeros galimybes.
Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, įstatymo pataisose numatyta galimybė universitetams trumpinti studijas iki 3 metų (180 studijų kreditų) bakalauro ir 1 metų (60 studijų kreditų) magistrantūros.
Aukštųjų mokyklų valdyme numatoma, kad jų taryba būtų sudaroma tiek iš vidinių, tiek iš išorinių narių, universitetuose atrenkamų – senato, o kolegijose – akademinės tarybos nustatyta tvarka. Lemiamą balsą taryboje priimant sprendimus turėtų akademinės bendruomenės nariai.
Siūloma įtvirtinti valstybinės aukštosios mokyklos – kaip viešosios įstaigos, turinčios specialųjį statusą – teisinį statusą, kuriuo remiantis valstybinei aukštajai mokyklai būtų taikomi kitokie teisinio reguliavimo principai dėl turto, pelno ir žemės mokesčio.
Numatoma, kad Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė Seimui pateiks svarstyti pavasario sesijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos5
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...