Ministerijos valdininkai įsiutino bendrijų vadovus

Abejotinas įstatymas

Po AM koridorius toliau keliauja rengiamas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo valdymo įstatymas. Šis teisės aktas ne juokais įaudrino visuomenę.

Daugiabučių namų bendrijų pirmininkai jau ne vieną mėnesį garsiai kalba, kad AM valdininkai bando Seimui pakišti įstatymą, kurį priėmus kiekvienas daugiabutyje gyvenantis žmogus praras galimybę normaliai tvarkytis savo būstą, nes pakaks vieno gyventojo, kuris pasakys "ne", ir daugiabutis nebegalės būti atnaujinamas ir tvarkomas.

Kita įstatymo spraga – jei visi sutars, kad reikia, tarkime, keisti vamzdžius, o po to persigalvos, bendrijos pirmininkui iš savo kišenės tektų padengti sumą už atliktus darbus. Bendrijų pirmininkai įspėja, kad tokiu atveju daugiabučiai tiesiog pradės nykti akyse.

"Niekas nedirbs, jei žinos, kad jam reikės atsakyti savo turtu. Dabar bandoma įteisinti, kad jei bent vienas gyventojas nesutiko sumokėti už kokį didelį darbą, kaip pvz., stogo remontą, viskas guls ant pirmininko ar administratoriaus pečių. Pagal įstatymą, turėtų būti 100 proc. pritarimas, bet dalis gyventojų yra išvykę, kiti – pensininkai, todėl jiems visai nesvarbu, ką su namu daryti. tačiau taip iš kitų gyventojų atimama teisė nuspręsti. Realybėje niekada nebūna, kad 100 proc. gyventojų kažkam pritartų. Dabar norima visiškai nugyventi namus, nes nebus galimybės juos tvarkyti. Šis įstatymas yra korumpuotas ir, mano manymu, daromas kažkokioms grupėms, kurios nori ateiti į rinką", – piktinosi Šiaulių Daugiabučių namų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė.

"Įstatymas ydingas, nes rengiamas akivaizdžiai kažkam. Prieš tris metus pats lankiausi ne pas įstatymo pristatytojus – aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką ir Seimo narį Laurą Stacevičių, o pas tikruosius rengėjus. Pristačiau dabar galiojančio įstatymo pataisas, griežtesnes, nei yra dabar. Tada Ramūną Šveikauskas įrodinėjo, kad galiojantis įstatymas yra puikus ir jo nereikia keisti, o dabar padarė naują kažkokį kratinį, kuris praktikoje realiai neveiks", – stebėjosi Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro prezidentas Giedrius Komka.

Jei bus priimtas daugiabučių namų bendrojo naudojimo valdymo įstatymas, niekas jų nenorės prižiūrėti.

Trūksta supratimo

G.Komka neatsitiktinai paminėjo AM Būsto skyriaus vyr. patarėją R.Šveikauską.

Neseniai Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų nariai, Daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai, vartotojų teisių gynėjai kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, kad šis iš darbo grupės pašalintų AM Būsto skyriaus vyr. patarėją R.Šveikauską.

"Pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad šis valstybės tarnautojas neturi kompetencijos spręsti būsto savininkams svarbių klausimų. Akivaizdu, kad R.Šveikauskas savo neišmanymu, rengiant naująjį įstatymą, gali sukelti nepataisomą žalą šimtams tūkstančių būstų savininkų visoje Lietuvoje. Jis ėmė grasinti darbo grupės nariams, esą derybos yra tik formalumas, kuris nieko nelems. Laiške R.Šveikauskas nedviprasmiškai pareiškė, kad "Seime registruotą įstatymo projektą visi turėtume priimti kaip faktą, nepriklausomai, ką nuspręstų darbo grupė".

Toks valstybės pareigūno teiginys yra akivaizdus spaudimas darbo grupės nariams. Nėra jokių abejonių, kad pati darbo grupė suburta tik kaip fikcija, kad vėliau įstatymo iniciatoriai galėtų pareikšti, jog svarstyme dalyvavo bendrijų pirmininkai, asociacijų atstovai ir visuomenė", – piktinosi kreipimosi autoriai.

Seimo antikorupcijos komisija buvo pateikusi 96 įstatymo pastabas, tačiau AM specialistams tai neatrodė reikšminga.

Bendrijų pirmininkai įsitikinę, kad AM specialistams trūksta kompetencijos rengiant tokio lygio projektus. "Seimo Antikorupcijos komisija buvo pateikusi 96 įstatymo pastabas, tačiau AM specialistams tai neatrodė reikšminga. Jie teigė, kad esą buvo pateiktos tik kelios pastabos. Tai parodo nesupratimą, kas yra teisės aktas. Ministerijos žmonės mato gyvenimą per dokumentus, bet realybė yra kita. Kai taip stengiamasi apeiti Vyriausybės filtrą, neišdiskutuojant visų klausimų su suinteresuotomis grupėmis, tikrai galima sakyti, kad jie nėra kompetentingi", – žodžių nesirinko G.Komka.

"Ministras buvo pasakęs, kaip namo pirmininke gali būti bibliotekininkė? Tai mes tada klausiame, kaip aplinkos ministru gali būti veterinaras?" – kandžiai replikavo V.Remeikienė.

Darbo grupė – be nuomonės?

Daugiabučių pirmininkai įsitikinę, kad darbo grupės sudarymas buvo fiktyvus cirkas ir visų būsto rinkos dalyvių ir daugiabučių namų savininkų bendrijų atstovų mulkinimas. Esą taip būtų galima pasakyti, kad savo žodį tarė ir visuomenė, nors realiai jos pozicijos – neišgirstos.

"Jokio atsakymo negavome, ar R.Šveikauskas bus nušalintas. Šis specialistas arba nėra susipažinęs su daugiabučių namų valdymu, arba specialiai kenkia.  Valdininkai net nesupranta, kas yra daugiabutis. Kaip gali gyventojų turtą valdyti ministerija? Mūsų pateiktos pastabos įstatyme atgula visai priešingai. Mes sutinkame griežtinti dabar galiojantį įstatymą, tik reikia protingai jį patobulinti, o ne rengti naują", – pažymėjo V.Remeikienė.

Tai sisteminės bėdos, kurios dabar kaip grybai po lietaus pradeda lįsti.

Kiti darbo grupės nariai antrino, kad į jų siūlymus valdininkai vis tiek neatsižvelgia

"Aš nelabai suprantu, kaip AM ir vienas Seimo narys gali rengti įstatymą, jei neturi jokio supratimo. Jei paimtume miškininką ir lieptume operuoti, nieko gero iš to nebūtų. Jei prieš šį įstatymą būtų tik bendrijų pirmininkai, dar tada logiškiau skambėtų ministerijos priekaištai, kad esą tik mums netinka. Bet įstatymo spragas vardija ir administratoriai, ir žmogaus teisių gynėjai. Visi vieningai sako, kad teisės aktas neparuoštas ir stumiamas buldozeriu", – piktinosi ir vienos Vilniaus daugiabučių namų bendrijos pirmininkas Juozas Pukanasis.

V.Budnikui nebuvo leista pristatyti pastabų dėl galimo korupcinio įstatymo.

Apie tai, kad darbo grupėje apie įstatymo projektą gali pasisakyti ne visi, patvirtino ir  Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) pirmininkas, signataras Vytautas Budnikas.

Jis į posėdį atvyko darbo grupės narės Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės prašymu ir su įgaliojimu jai atstovauti. V.Budnikas buvo pasiryžęs pristatyti galimas įstatymo grėsmes žmogaus teisėms, tačiau jam nebuvo leista pasisakyti.

"Mes sekame visus įstatymus, projektus, kurie yra susiję, gali turėti įtakos žmogaus teisėms. Asociacija išsamiau pasidomėjo, koks yra projekto turinys. Kai mūsų ekspertai įsigilino, pamatė, kad jis faktiškai yra korupcinio pobūdžio", – "Kauno dienai" pasakojo V.Budnikas.

Surašę motyvuotas pastabas sausio 31 d. LŽTA atstovai jas išsiuntė Seimui ir Aplinkos ministerijai. Vėliau paaiškėjo, kad į asociacijos kreipimąsi visiškai neatsižvelgti ir nė viena pastaba neįtraukta į darbo grupės svarstytinų pastabų sąrašą.

V.Budnikas nustebo, kad žmogaus teisių gynėjų pastabos dėl įstatymo projekto ne tik neįtrauktos į svarstymą, bet jų net neleista paskelbti žodžiu.

Pasak LŽAT pirmininko, tai tik dar labiau sustiprina įtarimus, kad projektas yra korupcinis, nes blokuojama bet kokia informacija, išryškinanti įstatymo skyles ir galimą žalą visuomenei, jos savivaldai stiprinti. Jo nuomone, ministerija tik imituoja demokratiją, tačiau realiai atsižvelgia tik į tas pastabas, kurios tinka įstatymo rengėjams.

Ar kas nors atsakingas?

V.Pukanasis neatmetė galimybės, kad, rengiant daugiabučių namų įstatymą ir taip supriešinant visuomenę, gali būti siekiama nukreipti dėmesį nuo aplinkosaugos skandalų, kurie pastaruoju metu į viešumą lenda kaip grybai po lietaus. Būtent aplinkos apsaugos problemos ir ministerijos bei jos pavaldžių įstaigų darbuotojų atsakomybės klausimai pastaruoju metu vis garsiau keliami.

Štai Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas taip pat griežtai pasisakė dėl AM atsakomybės. Jo aršią reakciją sukėlė situacija, kai viename sostinės sandėlyje buvo atrasta tūkstančiai kilogramų plastiko, kuris turėjo būti perdirbtas.

"Savo akimis pamatėme, kad ir Vilniaus mieste su atliekų tvarkymu susijusios pramonės įmonėms išduodami leidimai, bet nevykdoma kontrolė, ar laikomasi nustatyti reikalavimai. Tai sisteminės bėdos, kurios dabar kaip grybai po lietaus pradeda lįsti. AM turi dvi institucijas – Aplinkos agentūrą ir Aplinkos apsaugos departamentą. Niekas nekontroliuoja, ar nėra daromi pažeidimai gamtai, tad pastarieji atvejai nurodo, kad sistemoje yra akivaizdžių bėdų", – savo poziciją dėstė sostinės mero pavaduotojas.

Anot jo, pirmiausia čia turėtų atsakomybę jausti būtent ministerija. "Pastarieji Seime priimti įstatymai kamšo tas didžiausias sistemos skyles, kad srutos toliau netekėtų, tačiau reikia iš esmės viską peržiūrėti. Visuose dabartiniuose aplinkosaugos skandaluose yra tik viena geroji pusė. Visuomenės netolerancija ir neapykanta tokiems atvejams didėja ir yra šansas mūsų valstybei susitvarkyti, kad verslas nesiektų pelno teršiant gamtą", – pridūrė V.Benkunskas.

Užstojo valdininką

Aplinkos ministras K.Mažeika "Kauno dienai" aiškino, kad jau priimami įstatymai, kurie leis aplinkosaugininkams vykdyti rimtesnę kontrolę, o dėl minėto daugiabučių valdymo įstatymo jis tikino, kad viskas yra dar tik rengimo stadijoje, tad galimos įvairios pastabos.

Ministras patvirtino, kad iš bendrijų pirmininkų buvo gavęs kreipimąsi, kad nuo darbo grupės būtų nušalintas R.Šveikauskas, tačiau kol kas, pasak K.Mažeikos, nėra reikalo to daryti.

"Reikia pagrindo nušalinimui, nes kol kas aš matau tik desperatišką bandymą bet kokiais būdais palikti situaciją tokią, kokia ji yra dabar (nekeisti galiojančio įstatymo dėl daugiabučių namų valdymo – red.past.). Nesiūloma jokių alternatyvų, tik norima bet kokiu atveju stabdyti naujo įstatymo priėmimą", – aiškino aplinkos ministras.

Jis pridūrė, kad esą sudėtinga vertinti specialisto pasisakymą, nes tai gali būti nuomonė, kurią R.Šveikauskas galėjo netinkamai išsakyti. "Toks pasakymas nėra galutinis sprendimas, kad įstatymas bus priimtas, nes jį tvirtina Seimas. Dėl tokio įstatymo projekto buvo sudaryta darbo grupė ir kalbamasi toliau. Kai bus išklausyti pasiūlymai, bus užregistruotas antra įstatymo versija. Tikrai negalima sakyti, kad nėra klausomasi, kas ką sako, nes aš pats gaunu informaciją ir matau, kaip viskas vyksta", – tikino K.Mažeika.

Paklaustas, ką reikėtų tobulinti, kad aplinkosaugos skandalai nepurtytų Lietuvos, ministras patikino, kad Seime jau priimtos įstatymo pataisos, leidžiančios aplinkosaugininkams imtis griežtesnės įmonių kontrolės.

"Aplinkosauga nemažai metų buvo bedantė ir mes surištomis rankomis negalėjome atlikti savo funkcijų. Įmonėms, kurios norėjo teršti, buvo sudarytas palankus mikroklimatas, nes, laukdami patikrinimo, jie turėjo nemažai laiko paslėpti nusikaltimus. Dabar aplinkosaugininkams suteikėme įrankių, leidžiančių griežčiau tikrinti. Be to, 2018 m. padarytos struktūrinės pertvarkos lėmė, kad būtų atskirti leidimų išdavimai nuo kontrolės. Taip pat numatyta specialistų rotacija ir įtraukti neetatinius žmones, kad būtų daugiau pagalbininkų", – komentavo aplinkos ministras.