Ministras: dėl karių savanorių buvimo politikoje turi pasisakyti KT

Konstitucinis Teismas turėtų padėti galutinį tašką istorijoje dėl karių savanorių buvimo politikais, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Valstybės tarnybos lygyje tarp teisininkų negalime išspręsti klausimo, kurios normos šioje vietoje turi viršenybę, kokia yra normų konkurencija“, – BNS penktadienį sakė ministras.

„Tai yra klausimai, susiję su konstitucine doktrina – ar tai ne per griežtas reikalavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariams, žinant, kad jie taikos metu yra kariai tik ribotą laiką, ar draudimas jiems būti renkamiems nėra per didelis apribojimas?“ – pridūrė jis.

Jis tvirtino besitikintis, kad Seimo nariai šiais klausimais inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Pasak R. Karoblio, dėl tikslios kreipimosi formuluotės dar reikėtų sutarti tarp teisininkų.

Taip ministras kalbėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) penktadienį nusprendus, kad keturi prieš kelias savaites vykusiuose savivaldos rinkimuose į savivaldybių tarybas išrinkti Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai (KASP) gali suderinti šias pareigas.

Tokį sprendimą komisija motyvavo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, jame yra baigtinis pareigų, nesuderinamų su mandatu, sąrašas. Karių savanorių ten nėra.

Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė iki šiol laikėsi pozicijos, kad kario savanorio buvimas politikoje yra nesuderinamas pagal Konstituciją. 

Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.

R. Karoblis sakė, kad keturi kariai savanoriai politikai neturės didelės įtakos pajėgų struktūrai.

„Keturi savanoriai (...) neturėtų labai ženkliai pakeisti Krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūros ir pajėgumų“, – kalbėjo ministras.

Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti savivaldybių tarybų nariais. Tačiau įstatymai šias nuostatas detalizuoja gana painiai.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, KASP tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkst. žmonių.

Kariais savanoriais gali tarnauti 18–60 metų Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Ką čia tie savanoriai gina? Turtuolius nuo vargšų pykčio? Tinginiai ir durni bei smirdantys turtingųjų vaikai mokosi Lietuvos universitetuose nemokamai, mūsų mokesčių dėka. Tuo tarpu gabūs, stropūs, švarūs ir darbštūs skurstančių šeimų vaikai lieka be aukštojo išsilavinimo. Lietuva praranda talentus, kurie reikalingi šiuolaikinėje pasaulinėje ekonomikoje mums visiems uždirbti pensijas. Kodėl? "Kaip skelbia MOSTA, baigiamųjų klasių moksleivių apklausa parodė, kad papildomai mokėsi 47 proc. sostinės dvyliktokų, su korepetitoriais tai darė 40 proc. visų Vilniaus moksleivių. Kitose šalies vietovėse korepetitorius pasitelkė du iš penkių dvyliktokų, nes ten dauguma skursta.

Kęstas

Kęstas portretas
„Tikėtina, kad geresnės galimybės artėjant mokyklos baigimui naudotis korepetitorių paslaugomis prisideda prie žinių atotrūkio didinimo, kuris vėliau atsispindi egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatuose. Galiausiai turime situaciją, kai gabūs žemo socioekonominio statuso (skurstantys) moksleiviai dvigubai rečiau nei likusieji išlaiko būtinus egzaminus siekiant gauti valstybės finansavimą studijoms ir dvigubai rečiau įstoja į aukštąsias mokyklas“, – sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių