- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugsėjo 1-osios išvakarėse daugelis tėvų su nerimu laukia, kokie šiais metais bus mokslo metai, kaip vaikais keliaus į mokyklas, informuoja LNK. Apie visus galimus scenarijus - pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene.
– Kaip sekasi ruoštis naujiems mokslo metams? Kokie įspūdžiai?
– Ruošiamės, tikrai sekasi gerai. Bendradarbiaujame su savivaldybėmis, mokyklomis. Šiuo metu esame pasiruošę vaikus sutikti mokyklose.
– Nuotaikos yra optimistinės?
– Nuotaikos privalo būti optimistinės. Sutinku vaikus ir tėvus – vaikai susijaudinę, intensyviai ruošiasi (grįžti, – red. past.) į klases, mokyklas. Nuotaikos šiuo metu yra optimistinės. Aišku, su tam tikru nerimu, nes visi suprantame, kad situacija išlieka neeilinė.
– Mes labai gerai prisimename, kaip atrodė praėjusieji metai. Kai vaikai sunkiai atsiminė, kaip ir kas atrodo po tokio ilgo nesimatymo, visi išsiilgę mokytojų. Pasikalbėkime apie tai, kaip vyko vakcinacijos procesas mokytojų tarpe, koks ten procentas?
Šiuo metu mes turime 75 proc. vakcinuotų mokytojų, dar turime imunizuotų, kurie yra persirgę.
– Džiugu, kad vakcinacijos procesas įstaigose vyko tikrai gerai. Ir vyksta šiuo metu. Procesas tęsiasi. Šiuo metu mes turime 75 proc. vakcinuotų mokytojų, dar turime imunizuotų, kurie yra persirgę. Tai tikrai galime skaičiuoti apie 80 ir kelis procentus imunizuotų mokytojų. Procesas tikrai vyko gerai, dėkinga mokytojams, kad taip aktyviai skiepijasi. Rugsėjo 1-osios proga lankysiuosi mokykloje, kur visi mokytojai yra pasiskiepiję.
– Labai šauni žinia. O kas tie likę nepilni dvidešimt procentų ir dėl kokių priežasčių jie nėra vakcinavęsi?
– Kaip jau sakiau, dalis yra persirgę, kurie turi imunitetą. Kažkaip turbūt yra ir dėl sveikatos problemų. Manyčiau, kad tikrai nėra dvidešimt procentų, galėtų būti apie trylika–keturiolika. Bet ta situacija nuolat keičiasi. Kiekvieną dieną mes turime papildomus skaičius mokytojų, kurie vakcinavosi. Taigi, rugsėjo pirmąją savaitę tuos skaičius, tikiu, turėsime ir geresnius.
– O ar yra tokių probleminių taškų mokytojų tarpe, tokių, kurie gali, bet nenori?
– Taip. Mokyklų vadovai sako, kad tokių pasitaiko. Tikrai nedaug, bet pasitaiko, kurie nenori skiepytis.
– Kokie pasiūlymai šiems mokytojams? Galbūt su jais bus daugiau kalbamasi?
– Su jais yra daugiau kalbama. Turbūt pagrindinis dalykas – kalbėtis, pristatyti informaciją, kodėl tai yra svarbu. Kitas variantas yra testuotis.
– Prisiminus praėjusius metus ir kaip visa tai atrodė – tikriausiai niekas iš mūsų nepasiilgo nuotolinio mokymo. Vaikai labai nori eiti į klases. Kokie scenarijai yra galimi ir kokiu atveju mokyklos uždarytų duris ir visiems tektų keltis mokytis į namus? Ko jūs lauktumėte, kada įsijungtų toks planas?
Aš labai prašau visų – kaukės yra labai svarbu. Jeigu mes nesisaugosime, būsime nuotolyje.
– Vyriausybė savo atskiru sprendimu priimtų sprendimą dėl raudonojo scenarijaus įvedimo, kuomet mums galimai tektų išeiti į nuotolį. Bet tai būtų atskiras sprendimas. Tam, kaip jau sakiau, Vyriausybė stebi situaciją, analizuoja ir turėtų būti įvertinti ne vienas, o keletas kriterijų. Situacija sparčiai keičiasi, kadangi vis daugiau žmonių vakcinuojasi, vis daugiau visuomenės yra imunizuota. Taigi, situacija yra tikrai kitokia, nei buvo pavasarį, kuomet nebuvo vakcinų.
Aišku, mes žinome, kad ši delta atmaina yra pavojingesnė, ji greičiau užkrečiama ir daugiau vaikų užsikrečia. Labai svarbu saugumo reikalavimai. Kas skiriasi nuo praėjusių metų – į mokyklas vaikai ateina ir jie turi galimybę testuotis. Kiekviena mokykla turi pareigą suorganizuoti (padedant, žinoma, savivaldybėms) testavimą. Savanorišką testavimą.
– O visos kitos priemonėmis? Šiomis dienomis girdisi nuomonių, kad kaukės ne visada yra naudingos. Kad kaukių dėvėjimas mokyklose nėra protinga apsaugos priemonė. Kas pasilieka? Srautai, vėdinimas, atstumai, kaukės? Visa tai atrodys, kaip praėjusiais metais?
– Visa tai, ką išvardijote, yra be galo svarbu. Ir, man atrodo, mums visiems svarbu suvokti ir atsakyti sau į klausimą: jeigu mes norime, kad vaikai būtų mokyklose, mums reikia laikytis visų šitų saugumo reikalavimų. Ir mes negalime sakyti kaukės, nenoriu, man atrodo sunku. Tai tikrai yra žymiai mažesnė blogybė nei ilgą laiką mokytis nuotolyje. Taip? Tai mes turime padaryti viską. Man atrodo, čia labai svarbu tėvų, mokytojų požiūris, visos visuomenės. Pasistengti maksimaliai laikytis saugumo reikalavimų (...) Srautai mums padeda valdyti tuos srautus, kas iš tikrųjų turi izoliuotis. Tos visos priemonės yra be galo svarbios. Aš labai prašau visų – kaukės yra labai svarbu. Jeigu mes nesisaugosime, būsime nuotolyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?1
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Domuko sėkmės istorija: po šešių valandų operacijos smegenų auglys visiškai pašalintas2
Praėjusių metų pabaigoje paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ kreipėsi į visuomenę su labai ypatingu prašymu – šešerių metų vėžiu sergančiam Domukui skubiai reikalinga parama. Sąskaita už suplanuotą smeg...
-
Nesąžiningų vairuotojų madai artėja galas: kokie pakeitimai laukia?7
Seimui palaiminus Rinkliavų įstatymo pakeitimus, akimirksniu bus sučiupti ir tie vairuotojai, kurie neteisėtai naudojasi net ir neįgaliems vairuotojams skiriama kortele, atveriančia galimybę į nemokamą parkavimąsi brangiausiose ar patogiausiose vieto...
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Ministerija: šiemet šalies mokyklose dirba beveik tūkstančiu daugiau mokytojų padėjėjų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiais mokslo metais šalies mokyklose dirba 5 tūkst. 271 mokytojo padėjėjas – tai beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusiais mokslo metais, kai mokyklose dirbo 4 t...
-
Ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, tūkstančiai žmonių liko be elektros1
Per dvi pastarąsias paras ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusių medžių. ...
-
Seimui pasiūlyta atsisakyti reikalavimo tvirtinti paramos sutartį pas notarą2
Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. ...
-
Dėl snygio elektros tiekimas neatnaujintas dar 13 tūkst. vartotojų2
Dalyje Lietuvos naktį iš pirmadienio į antradienį iškritus šlapiam sniegui, elektros dar neturi 13 tūkst. vartotojų, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
Ugniagesiai per parą pašalino 120 nuvirtusių medžių, iškrito rekordinis kiekis kritulių1
Ugniagesiai gelbėtojai per parą vyko šalinti 120 nuo stipraus vėjo ir sniego virtusių medžių, iššūkių kėlė ir pastarosiomis dienomis iškritęs neįprastai gausus šiuo metų laiku sniegas. ...