- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net prieš mokslo metų ilginimą pasisakantys moksleiviai sutinka, kad dabartiniai krūviai – per dideli, o daugumoje Europos šalių mokslo metai tęsiasi iki Joninių, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Socialdemokratų frakcijos posėdyje antradienį pristačiusi planus ilginti mokslo metų trukmę ministrė pažymėjo, kad programos nebūtų keičiamos, o tiesiog išdėstomos per ilgesnį laiko tarpą, tad sumažėtų apkrovos visų mokslo metų laikotarpiu.
„Kalbant pie mokslo metų ilginimą, jie patys sako, kad mokykloje yra didžiulis krūvis, kas antrą dieną kontrolinis, po tris valandas namų darbų kasdien. (Siūlymas pratęsti mokslo metus) yra to paties ugdymo plano išdėstymas ilgesniam laikotarpiui“, – sakė J.Petrauskienė.
Kalbant pie mokslo metų ilginimą, jie patys sako, kad mokykloje yra didžiulis krūvis, kas antrą dieną kontrolinis, po tris valandas namų darbų kasdien.
Pasak jos, kiek būtų ilginami šiuo metu su vasaros pradžia pasibaigiantys mokslo metai, yra diskusijų klausimas. „Kiek ilgėtų, teikiame diskusijai, kadangi nėra sprendimo, dešimt ar penkiolika dienų“, – sakė J.Petrauskienė.
Ministrės teigimu, pailginus mokslo metus ugdymo procesą reikėtų derinti su kartu vykstančiais baigiamaisiais egzaminais, tačiau tai sakė esant išsprendžiamu uždaviniu.
„Taip pat diskutuojame, kaip būtų su (birželio pradžioje) vykstančiais egzaminais, bet tai yra visiškai organizacinis klausims. Šiandien mes mokyklą egzaminų metu paverčiame bunkeriu, niekas negali įeiti, ir žinome kodėl, nes buvo nutekintos vienu metu užduotys. Aš domėjausi, kaip yra kitur, nes daugelyje Europos šalių mokomasi iki Joninių. Galima atskirti ir bunkeriu paversti atskirą mokyklos korpusą ir tai netrukdytų egzaminams, tai organizaciniai klausimai, ir mes turime mokykloms padėti tai realizuoti“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
Ilginti mokslo metus Vyriausybė planuoja nuo kito rudens. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta, kad sprendimai dėl mokymosi dienų skaičiaus per mokslo metus padidinimo būtų priimami 2017 metų antrąjį ketvirtį.
Ministrė pabrėžė, kad Lietuvos mokiniai šiuo metu mokosi beveik trumpiausiai Europoje, ilgesnes atostogas regione moksleiviai turi tik Graikijoje, Portugalijoje ir Turkijoje.
Mokslo metai Lietuvoje trunka nuo rugsėjo iki birželio, pradinukai mokosi 32 savaites per metus, o pagrindinės mokyklos mokiniai – 34 savaites per metus, kai tuo tarpu kitose Europos šalyse ugdymo procesas vyksta 37–40 savaičių per metus.
Ministrė taip pat socialdemokratams paaiškino Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininko Eugenijaus Jovaišos iškeltą iniciatyvą vaikus į pirmąją klasę išleisti šešerių, o ne septynerių metų. Pasak ministrės, toks sprendimas galėtų būti priimtas tik atitinkamai pertvarkius mokyklos programas.
„Principinė nuostata, kad tai nėra privaloma visiems be jokių išlygų, kad vaiko pasirengimą mokyklai turi įvertinti tiek tėvai, tiek specialistai. (Turi būti sprendžiama), kaip turi pasiruošti mokykla, kaip turi persitvarkyti mokyklų programos, tik tuomet priimti sprendimą įdiegti į mokyklas, nes šiandien mokymo programos neparengtos. Pirmiausia turi būti pasirengusi mokykla priimti, tada mes galime šį dalyką įdiegti“, – sakė ministrė.
Iš esmės šiai minčiai ji teigė pritarianti, nes anksčiau į ugdymo procesą įtraukti vaikai pasiekia geresnių rezultatų, rodo tyrimai.
„Reikėtų adaptuoti mokymo programas, siekiant įvesti šį sprendimą. Turi būti pritaikoma pagal vaiko amžių, raidą, nes skirtumas tarp penkiamečio, šešiamečio, septynmečio yra. Bet ką rodo tarptautiniai tyrimai, praktika, kad suteikus galimybę pradėti anksčiau mokyklą, daugelis tų vaikų pasiekia ir geresnių mokymosi rezultatų. Bet tai negali būti daroma be išimties, neatsižvelgiant į vaiko raidą“, – kalbėjo ministrė.
Seimo ŠMK vadovas E.Jovaiša anksčiau Seime pristatydamas planus pavasario sesijai žadėjo pateikti Bendrojo ugdymo kaitos gaires, kurios numatytų ikimokyklinio ugdymo pradžią nuo penkerių, o pradinio – nuo šešerių metų. Šiuo metu vaikai į pirmą klasę paprastai pradeda eiti septynerių metų, nors norintieji, įvertinus jų brandą, gali pradėti mokytis ir anksčiau.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius BNS anksčiau sakė, kad pedagogai nesunkiai prisitaikytų mokyti jaunesnius vaikus, tik atkreipė dėmesį, kad dėl naujovės vienais metais susidarytų pirmokų banga – ateitų ir šešiamečiai, ir septynmečiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties2
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų1
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...
-
Atmintinų dienų sąraše – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtos dienos
Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. ...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą15
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Apie gaisrą Medininkų pasienio punkte – naujos detalės14
Medininkų pasienio kontrolės punkto angare ketvirtadienio naktį kilo gaisras, buvo uždarytas eismas. Paaiškėjo ir daugiau detalių. ...
-
Žalgiriečiai kviečia visus į svarbią kovą: savo paramą dabar galite parodyti ir jūs
Ne kartą parodžiusi savo tvirtą poziciją dėl karinės agresijos Ukrainoje, Kauno „Žalgirio“ organizacija ir toliau siekia padėti už savo laisvę kovojantiems ukrainiečiams. „Žalgirio“ krepšininkai prisijungė prie Pakru...