Mirties kelias laukia rekonstrukcijos

Mieste saugiau

"Kauno diena" ne sykį rašė, kad Kaunas vienas pirmųjų miestų, pasirengęs juodųjų dėmių žemėlapį, kuriam išanalizuotos visos avaringiausios gatvės.

Žemėlapyje sudėtas 71 taškas, kuris simbolizuoja apie eismo saugumui kritinę vietą. Iš eismo saugumo specialistų dažnai tenka girdėti, kad padidėjusio avaringumo priežastimi Kaune yra ir lygios gatvės, kuriomis vairuotojai leidžia sau važiuoti greičiau, nei numato Kelių eismo taisyklės (KET).

Gatvėje patruliuojantys pareigūnai pripažįsta, kad nuo to laiko, kai Kaune duobėti gatvių ruožai buvo išasfaltuoti naujai, vairuotojai labiau pamėgo minti greičio pedalą. Kad važiavimo tempas būtų saugesnis, pareigūnai išsyk tokiose gatvėse intensyvina patruliavimą.

Tačiau, ko gero, didžiausia juodoji dėmė, o gal net labiau tiktų ją vadinti linija, yra kelias "Via Baltica", kuriame vyksta itin intensyvus eismas visą parą.

Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas įsitikinęs, kad Kauno specialistams pasirūpinti eismo saugumu nelengva, nes čia susikerta daugelio vairuotojų keliai.

"Vieni Lietuvą pravažiuoja "Via Baltica" tarptautinio transporto koridoriaus dalimi, kiti važiuoja iš vieno Lietuvos galo į kitą, dar kitiems "Via Baltica" tampa važiavimo į darbą kelio dalimi. Blogiausia, kad tokio didelio intensyvumo kelyje susilieja daug skirtingų rūšių transporto, tad galimos konfliktinės situacijos čia iškart užprogramuotos", – įsitikinęs pašnekovas.

Piktina sunkvežimiai

Dar viena blogybė, kuri lėmė, kad įvyko ne vienas eismo įvykis – vairuotojų elgesys. Ypač dažniau važiuojančiuosius "Via Baltica" piktina sunkvežimių vairuotojai, kurie sudaro ištisas kolonas, taip sunkindami galimybę juos saugiai aplenkti.

Jau daugiau kaip dešimtmetį kone kasdien iš Kėdainių rajono į Babtus važinėjantis "Kauno dienos" kalbintas Kęstutis neslėpė, kad ir pačiam teko patekti į situaciją, kai pradėjus lenkimo manevrą jį atlikti buvo labai sudėtinga, nes sunkvežimiai važiuoja nutolę vienas nuo kito vos per kelis metrus.

"Nežinau, kodėl jie taip daro, tačiau įsivaizduokite, kaip turi jaustis lengvojo automobilio vairuotojas, kuris pradėjęs lenkti supranta, jog tarp sunkvežimių yra per mažas tarpas, kad į jį tilptų lengvasis automobilis", – kalbėjo Kęstutis. Todėl jis labai džiaugėsi išgirdęs svarstymus, kad Lietuvos keliuose reikėtų matuoklių, kurie ne tik matuotų vidutinį transporto priemonės greitį, bet ir atstumą, kurio ji laikosi nuo priešais važiuojančios.

Sunkvežimių vairavimo instruktorius Eivitas Žarys tvirtina, kad toks sunkvežimių važiavimas suformavus koloną yra neleistinas elgesys, nes taip nesilaikoma ne tik būtino saugaus atstumo tarp dviejų ar daugiau transporto priemonių, tačiau apsunkinami manevrai ir kitiems eismo dalyviams. Tai prieštarauja galiojančioms KET. Paklaustas, kodėl sunkvežimių vairuotojai taip elgiasi, E.Žarys svarstė, kad vairuotojai tikriausiai įsitikinę, kad taip pavyks sutaupyti degalų, tačiau toks važiavimas prie degalų ekonomijos prisideda visai nedaug, bet labai padidina riziką.

Rekonstrukcija vyksta

Kaip informuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos tinklalapis, daugiau kaip pusę visų eismo įvykių šiame kelyje sudaro susidūrimai (57,6 proc.). Dažniausios jų priežastys: sukant į kairę nepraleidžiama pagrindiniu keliu važiavusi transporto priemonė, išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą lenkiant, staigiai stabdoma.

Dabar didžiausi darbai vyksta "Via Baltica" kelio atkarpoje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Šiuo keliu per parą pravažiuoja apie 14 tūkst. automobilių. Didžioji dalis iš jų – krovininiai. Pranešimai apie avarijas "Via Baltica" kelyje jau tapo kasdienybe. Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) informacija, Mirties keliu pramintoje trasoje kasmet įvyksta 28 įskaitiniai įvykiai, žūsta ir sužeidžiami žmonės.

"Viena iš pagrindinių avarijų priežasčių yra ta, kad šiuo keliu važiuoja ir lengvieji, ir krovininiai automobiliai, ir žemės ūkio technika, ir dviratininkai, juo naudojasi pėstieji. Greičių skirtumai sukuria pavojingas situacijas. Todėl, rekonstruodami kelius, numatėme lygiagrečius kelius vietiniams žmonėms, taip pat viadukus pėstiesiems. Pavojingos sankryžos turi būti rekonstruojamos į skirtingų lygių sankryžas", – tvirtina LAKD vadovas Egidijus Skrodenis.

Viena iš pagrindinių avarijų priežasčių yra ta, kad šiuo keliu važiuoja ir lengvieji, ir krovininiai automobiliai, ir žemės ūkio technika, ir dviratininkai, juo naudojasi pėstieji. Greičių skirtumai sukuria pavojingas situacijas.

Pluša kelininkai

Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kelyje Kaunas–Marijampolė vykdomi darbai.

– Ruožo nuo 35,4 iki 45,15 km rekonstrukcijos darbai jau vyksta. Numatyta darbų pabaiga – 2017 m. liepos 28 d.

– Ruožo 45,15 iki 56,83 km rekonstravimo viešasis pirkimas jau paskelbtas. Vokų su pasiūlymais atplėšimas numatytas 2017 m. gegužės 3 d. Planuojama darbų pabaiga – 2018 m.

– Ruožo nuo 23,4 iki 23,4–35,4 km rekonstravimo techninis projektas jau parengtas, viešasis pirkimas bus paskelbtas 2017 m. gegužę. Planuojama darbų pabaiga – 2018 m.

– Dėl kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kelio Marijampolė–Lietuvos / Lenkijos siena ruožo rekonstravimo artimiausiu laiku bus skelbiamas viešasis pirkimas rekonstravimo specialiojo teritorijų planavimo dokumento ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimo paslaugoms atlikti.

– Po to bus skelbiamas viešasis pirkimas techniniam projektui parengti. Rekonstravimo darbus planuojama baigti 2021 m.