Mokiniams prieš egzaminus didesnį stresą dažnai sukelia patys tėvai

Prieš egzaminus ir žinių patikrinimus labai daug tėvų jaudinasi labiau negu jų vaikai ir akcentuoja: tu pasiruošk, pasižiūrėk, kaip tai svarbu, LRT RADIJUI sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė Roza Joffė. „Kai kurie tėvai galvoja, kad bus gėda papasakoti aplinkiniams, jog vaikas prastai išlaikė testą. Tad pirmas žvilgsnis turėtų būti į vaiko, kuris laiko egzaminą ir stresuoja, aplinką, nes labai dažnai streso šaltinis būna ne pats įvykis, ne pati situacija, o aplinkinių reakcija“, – tikina psichologė.

– Psichologai neretai sako, kad stresas nėra vien blogis, nes jis mus mobilizuoja. Tačiau artėja patikrinimo testai bei egzaminai ir retas moksleivis su tuo sutiktų.

– Tyrimai rodo, kad nedidelis stresas iš tiesų mobilizuoja: pagerėja mūsų kognityvinės funkcijos (atmintis, mąstymas, suvokimas), kas ypač aktualu ir ruošiantis egzaminams bei testams. Tačiau mūsų psichiniai ir fiziniai resursai nėra neišsenkantys, o dažna šiuolaikinio žmogaus bėda ta, kad jam stresas tampa tarsi kasdienybe ar mados klausimu. Taigi, kai kalbame apie mokinius, studentus, net jų tėvelius ir visą aplinką, pirmiausia reikia pasižiūrėti, kiek stresas trunka: ar jis yra tiesiog prieš egzaminą (kas yra normalus procesas), ar trunka visus 12 metų mokykloje, paskui dar ir studijuojant, o galbūt ir visą gyvenimą. O pagrindinis klausimas – ką mes darome: ar problemas sprendžiame konstruktyviai, ar destruktyviai.

– Kas yra konstruktyvus ir destruktyvus sprendimas?

– Jei išgyvename stresą ir jaučiame, kad tapome irzlūs, nervingi, darosi nemiela gyventi, galbūt dažniau pykstamės su aplinkiniais, asmeniškiau reaguojame į kažkokį žodį, tai yra ženklas, kad mes arba nesprendžiame ir nieko nedarome su stresu, arba sprendžiame destruktyviai. Destruktyvus sprendimas yra toks, kai nieko nedarome arba bėgame nuo streso arba kai leidžiame pasijusti kažkokioms negatyvioms pasekmėms. Konstruktyvus sprendimas būna tada, kai mes problemą išsprendžiame be ilgalaikių negatyvių pasekmių ir randame būdą, kaip susigrąžinti resursus, pailsėti, atsigauti, neleidžiame stresui gadinti mūsų kasdienio gyvenimo kokybės.

– Standartizuoti testai bent jau pradinukams ir progimnazistams nieko nelemia. Tačiau stresuoja  ir tėvai, ir vaikai.

– Iš tiesų labai daug tėvų jaudinasi labiau negu jų vaikai ir akcentuoja: tu pasiruošk, pasižiūrėk, kaip tai svarbu. Kodėl taip yra? Galbūt kai kurie tėvai galvoja, kad jiems bus gėda papasakoti aplinkiniams, jog vaikas prastai išlaikė testą. Tad, manau, pirmas žvilgsnis turėtų būti į vaiko, kuris laiko egzaminą ir stresuoja, aplinką, nes labai dažnai streso šaltinis būna ne pats įvykis, ne pati situacija, o aplinkinių reakcija: ar jie skatina tave stresuoti, ar labai didelį akcentą tam skiria, ar labai daug apskritai akcentuoja, primena ir pan.

Kai testas ar patikrinimas nieko nelemia, nereikėtų apie jį tiek daug kalbėti. Tai gali būti natūraliai išlaikytas testas, ir tiek. Nebūtina apie tai nuolat priminti, akcentuoti. O svarbiausia, vaikas neturi jausti, kad dovanas, pagyrimus ar meilę iš aplinkinių gauna tik tada, kai parodo gerus rezultatus, nes tada pasąmonėje fiksuojasi, kad, norint būti mylima, reikia kuo daugiau stengtis ir parodyti kažkokį gerą rezultatą. Tai sukelia įtampą, todėl vaikas dar labiau stresuoja.