Per dešimtmetį universitetai neteks pusės studentų?

„Atkreipiame dėmesį, kad mokslo ir studijų tinklo efektyvumas išlieka labai žemas, studentų skaičius nukrito, palyginti su 2010 metais, beveik 40 procentų. Iki 2020 metų mes prognozuojame, kad jis bus nukritęs daugiau nei 50 procentų. Vadinasi, mes per dešimtmetį netenkame pusės studentų, mūsų gebėjimas priimti studentus išlieka panašus, labai krinta dėl to kokybė“, – ketvirtadienį pristatytamas mokslo, studijų ir inovacijų situaciją sakė R.Reimeris.

Jis taip pat pažymėjo, kad „situacija nėra patenkinama“ ir dėl studijų kokybės, smarkiai kritusio aukštojo mokslo finansavimo. Finansavimas, anot MOSTA vadovo, sumažėjo dėl didžiulės priklausomybės nuo struktūrinių fondų, nes nespėta sklandžiai pereiti prie 2014-2020 metų finansinės perspektyvos.

„Finansavimas yra nukritęs įspūdingai daug, savo siekio pasiekti 2020 metais 1,9 procento BVP mes tikrai nepasieksime – tą dalyką matome tiksliai“, – teigė jis.

Anot R.Reimerio, aukštojo mokslo programų kokybę atspindi ir tai, kad tik 6 proc. jų yra akredituojamos ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui, pačių programų yra gerokai per daug, studijų kokybe nėra patenkinti ir darbdaviai, ir patys studentai. Ypač daug kritikos jis išsakė pedagogų rengimo studijoms – į jas jaunuoliai esą stoja be tinkamo pasirengimo, o programos „neatitinka nei valstybės, nei pačių studentų, regioninių poreikių“.

„Jie vis tiek renkasi kūno kultūros arba kokias nors šokio pedagogikos studijas, visai ne pagal valstybės poreikį, sistema yra labai nesubalansuota tiek finansavimu, tiek prestižo patrauklumu“, – aiškino jis.

MOSTA vadovas atkreipė dėmesį, kad universitetų išlaidos ūkiui ir administravimui, palyginti su 2010-aisiais, išaugo apie 40 proc., o Lietuvos aukštojo mokslo sistema išlieka uždara tarptautinų studentų atžvilgiu. Jų yra gerokai mažiau, nei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Pasak R.Reimerio, universitetai turi ypač mažai doktorantų, jie sudaro tik 3 proc. visų studentų, tuo metu ES vidurkis yra 27 procentai.

„Viena turbūt iš labiausiai neigiamų tendencijų šiais metais – sumažėjo tyrėjų skaičius. Dėl nepatrauklių atlyginimų, dėl minėtų priežasčių, kad mes finansuojame labiau pastatus, nei žmones, jų sumažėjo šiek tiek daugiau nei 11 procentų. Vadinasi, Lietuva per metus neteko dešimtadalio savo tyrėjų: šie žmonės pasirinko kitokią karjerą. Jie turi aukščiausią išsilavinimą, jie yra mokslo daktarai ir jie paliko sistemą. Tai yra labai didelis praradimas, ir mes tai tikrai turime spręsti ar keldami atlyginimus, ar kitais būdais“, – pažymėjo jis.

MOSTA pristatomais 2016 metų spalio duomenimis, valstybiniuose universitetuose pagrindinėje darbovietėje dirbančių dėstytojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (iki mokesčių) buvo 1091 euras (0,89 etato), tyrėjų – 1146 eurai (0,91 etato); valstybinių kolegijų dėstytojų – 849 eurai (0,84 etato); valstybinių mokslo tyrimų institutų tyrėjų – 1069 eurai (0,91 etato).

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė savo ruožtu žada, kad mokslininkų atlyginimai augs.

„Jeigu kalbame apie tyrėjus, tai kalbame tikriausiai apie labiausiai išsilavinusią visuomenės dalį, parengti doktorantą valstybei kainuoja labai daug Tos sąlygos, kurios yra finansinės, tiek atlyginimų prasme, tiek karjeros galimybių prasme tikrai nėra patrauklios (...), todėl pradedame derybas su Finansų ministerija, taip pat aukštojo mokslo pertvarkos kontekste yra numatyta kitais metais 22,7 mln. eurų, siekiant padidinti atlyginimus tyrėjams ir dėstytojams. Finansavimas mokslui 0,47 proc. BVP kelia klausimą, ar mes apskritai finansuojame mokslo sistemą“, – per spaudos konferenciją, kurioje pristatyta nauja MOSTA apžvalga, kalbėjo ministrė.

MOSTA vadovas įžvelgė ir pozityvią tendenciją, kad nors mokslinių publikacijų per metus sumažėjo, mokslininkai parengė daugiau publikacijų su užsienio mokslininkais, tapo labiau cituojami. Jis atkreipė dėmesį, kad pasaulio inovacijų indekse Lietuva nukrito iš 39 į 40 vietą. Tai lėmė „nesubalansuota švietimo sistema ir jos rodikliai“, tuo metu skelbiamoje Europos inovacijų švieslentėje, iš esmės dėl vertinimo metodikos pakeitimo, Lietuva pakilo bei artėja prie ES vidurkio.

Nemokamos bakalauro studijos – gerai pasirengusiesiems?

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad nemokamos bakalauro studijos turi būti užtikrintos gerai pasirengusiems stojantiesiems.

„Kitą Seimo sesiją bus pateikti siūlymai dėl sutarčių su aukštosiomis mokyklomis. Yra esminis pokytis: šiandien aukštojo mokslo sistema yra finansuojama pagal ateinančių studentų skaičių. Visi tyrimai, visos analizės rodo, kad priimdami vis daugiau vis silpniau pasirengusių studentų, mes tikrai neužtikriname studijų ir mokslo kokybės. Todėl sutartys turi orientuoti aukštąsias mokyklas į rezultatus. Taip pat siūloma įvesti nemokamas bakalauro studijas gerai pasirengusiesiems“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė ministrė.

Anksčiau valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis yra teigęs, kad aukštųjų mokyklų reforma siekiama aukštąjį mokslą padaryti apskritai nemokamą. Pasak ministrės, Konstitucija numato galimybę mokytis ir savo lėšos, todėl tokia galimybė silpniau pasirengusiems turėtų likti.

„Konstitucija tokią galimybę numato, tačiau sąlygos stojantiesiems – tiek mokantiems už savo studijas, tiek studijuojantiems valstybės lėšomis – jos neturėtų skirtis“, – ketvirtadienį aiškino J.Petrauskienė.

Anot jos, pokytis nuo dabartinės situacijos būtų toks, kad neliktų netolygumų, kai geriau pasirengusieji vienose specialybėse gauna mokamą vietą, o prasčiau pasirengusieji kitose studijuoja nemokamai.

„Tarkime, medicinos studijose didžioji dalis absolventų, kurie renkasi studijuoti mediciną, stoja pasirengę pakankamai gerai, jų stojamieji balai yra tikrai labai aukšti. Ir dėl to, kad yra ribotas valstybės finansuojamų vietų skaičius, nes yra ir universitetų ribotos galimybės rengti specialistus, net ir gerai besimokantys, net ir perlipantys kartelę stojantieji neturi galimybės gauti valstybės finansuojamą vietą. Tuo metu fiziniuose ar techniniuose moksluose vien dėlto, kad pasirengimas yra silpnesnis ir valstybei reikia tokių specialistų, finansavimą gauna ir tie, kurie yra gerokai prasčiau pasirengę. Tai ta nelygybė šiandien yra, nemokamų bakalauro studijų įvedimas ir siekia spręsti šitas netolygumo problemas“, – aiškino ministrė.