Naujame mobilizacijos plane – ir verslas, civilių dalis padidėjo iki 150 tūkst. žmonių

„Kryptis aiški, žinome, ką darome, vaidmenų pasiskirstymas irgi aiškesnis. Manau, kad žengiame gerą žingsnį į priekį“, – trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio žurnalistams sakė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, plane numatyta, kad šalyje paskelbus mobilizaciją pradėtų veikti centrinis mobilizacijos operacinis centras, jam vadovautų Vyriausybės kancleris.

„Jis iš esmės ir valdytų mobilizacijos procesą“, – teigė komiteto vadovas.

Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus Virginijaus Vitalijaus Vilkelio duomenimis, jeigu Lietuvoje būtų skelbiama mobilizacija, ją vykdytų 96 subjektai: 60 savivaldybių, 14 ministerijų ir 22 įstaigos.

Anot L. Kasčiūno, šiuo metu apie 60 tūkst. asmenų žino, ką turėtų daryti mobilizacijos atveju, prisidėjus verslo įmonėms, šis skaičius didėja iki 150 tūkstančių.

„Tie žmonės identifikuojami per valstybės įsivardytas gyvybiškai svarbias funkcijas: žmonės, kurie dalyvauja valstybės valdyme, dirba palaikant užsienio politiką, kurie dirba užtikrinant viešąjį saugumą, gynyboje, kritinėje infrastruktūroje ir tenkinant gyventojų gyvybinius poreikius“, – aiškino V. V. Vilkelis.

Reikės kasti apkasus, eisime kasti apkasų, reikės daryti inžinerinius įtvirtinimus, darysime inžinerinius įtvirtinimus.

NSGK pirmininkas pabrėžė, kad verslo įsitraukimas yra labai svarbus.

„Pavyzdžiui, yra situacija, kai be verslo įsitraukimo tam tikros funkcijos nebus galima palaikyti. Pavyzdys – norint iškrauti sąjungininkų paramą Klaipėdos uoste, kai kurias funkcijas atlieka privačios įmonės. Dabar jos tampa civilinio mobilizacinio rezervo dalimi arba jų personalas. Kad jis neišsibėgiotų karo padėties atveju, o atliktų tas pačias funkcijas“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Asmenys, įtraukti į mobilizacijos rezervą, bus raštu apie tai informuoti ir turės pasirašyti dokumentą, kad žino apie savo pareigą.

V. V. Vilkelio teigimu, mobilizacijos teisiniame režime numatytas ir piliečių įveiklinimas.

„Turime institucijas, turime reglamentus, metodikas, kada gyventojai būtų kviečiami atlikti būtinuosius darbus. Tai būtų atsakymas tiems gyventojams, kurie kelia klausimą: aš nežinau, ką daryti. (...) Jeigu asmuo nedalyvauja nevyriausybinėje veikloje, nepapuola po karinės mobilizacijos dėmesiu centru (...), tie gali būti pakviesti į būtinuosius darbus. Reikės kasti apkasus, eisime kasti apkasų, reikės daryti inžinerinius įtvirtinimus, darysime inžinerinius įtvirtinimus“, – sakė departamento direktorius.

Šių metų rudenį planuojam surengti nacionalines mobilizacijos pratybas.

NSGK narys demokratas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad parašytas mobilizacijos planas atrodo gerai, problemos prasideda, kai reikia jį praktiškai įgyvendinti, todėl jis akcentavo pratybų, mokymų svarbą.

„Praktinis įgyvendinimas reikalauja pratybų, kurios, manau, ir taip vyksta, bet turėtų būti dar intensyvesnės“, – sakė jis.