- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugelį globaliojo švietimo iniciatyvų Lietuvoje vykdo nevyriausybinės organizacijos.
Šiais metais didelis dėmesys skirtas 2015 m. patvirtintai Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkei ir Darnaus vystymosi tikslams, kuriuos Lietuva kartu su kitais Jungtinių Tautų nariais įsipareigojo įgyvendinti iki 2030 m. Darnaus vystymosi tikslai – pasaulio šalių susitarimas, kuriuo siekiama ne tik kovoti su skurdu pasaulyje, bet ir skatinti darnų vystymąsi ir vartojimą, švelninti klimato kaitos poveikį, kurti sąlygas oriam žmogaus gyvenimui, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių.
Siekiant supažindinti visuomenę ir ypač jaunimą su šiais tikslais, Lietuvoje ir kitose ES valstybėse 2016 m. rugsėjį buvo organizuota atsakingos žiniasklaidos ir viešinimo kampanija „Gerosios pasaulio žinios: mes turime planą“. Kampaniją Lietuvoje įgyvendino Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma kartu su Lietuvos vaikų ir jaunimo centru.
Apie kampaniją ir komunikacijos su Lietuvos visuomene iššūkius pasakoja Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos direktorė Rūta Avulytė-Jelagė.
– Kaip gimė šio projekto idėja ir koks jo tikslas?
– Projekto idėja gimė Danijoje dar 2010 m., o pernai, kai buvo paskelbti Europos metai vystymuisi, Europos Komisija nusprendė bendradarbiauti su Danijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra DANIDA ir įgyvendinti šį projektą visoje ES. Pernai prie projekto prisijungė devyniolika šalių, o Lietuva dalyvauja šiemet.
Pastaruoju metu mus pasiekia daug neigiamos informacijos apie pasaulio įvykius, ypač iš besivystančių šalių. Tačiau tai nereiškia, kad pasaulyje nevyksta pozityvių permainų. Projekto organizatoriai siekia atkreipti visuomenės dėmesį, kad kai kurie Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslai, patvirtinti dar 2000 m., buvo įgyvendinti sėkmingai. Šiais metais pradedant įgyvendinti naująją Darnaus vystymosi darbotvarkę siekiama pristatyti Darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m., kurie pakeitė Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir pasaulio šalių įsipareigojimus juos įgyvendinti. Norima supažindinti, kokių konkrečių veiksmų imsis tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios pasaulio šalys. Siekiama pateikti alternatyvą negatyvioms naujienoms, kuriose atsispindi skurdas, badas, kariniai konfliktai, ir pateikti gerąsias naujienas.
– Kas akcentuojama šių metų laikraštyje „Gerosios pasaulio žinios“?
– Šių metų laikraštyje yra išties įdomios informacijos, kaip naujiena, kad Užsachario Afrikoje statoma 8 tūkst. km siena siekiant aprūpinti žmones maistu, vandeniu ir darbu. Arba naujiena apie tai, kad pasaulyje mažėja skurdo, o nekontroliuojamas pasaulio gyventojų skaičiaus augimas yra suvaldytas.
Kampanijos metu bendradarbiavome su žiniasklaida, įtraukėme savanorius, kurie nemokamai dalijo laikraštį „Gerosios pasaulio žinios“ Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Deja, tema yra sudėtinga ir nedaug kam įdomi. Besivystančios šalys mūsų tėvynainiams nėra aktualios, kadangi turime ir savų problemų. Tačiau kampanija skirta ne tik besivystančioms šalims. Mes Lietuvoje didžiausią dėmesį skyrėme Darnaus vystymosi tikslams iki 2030 m., kurie šiuo metu turi būti įgyvendinti ir mūsų šalyje. Laikraštis „Gerosios pasaulio žinios“ yra leidžiamas visoje ES vienodu formatu, tik verčiamas į skirtingas kalbas. Šalys pačios pasirenka, kurį mėnesį jį skelbti. Šiemet Lietuvoje išdalijome 10 tūkst. laikraščio egzempliorių.
– Kaip sekėsi skleisti gerąsias pasaulio naujienas?
– Laikraštis dalytas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Kartu bendradarbiavome su „Lietuvos geležinkeliais“, kurie nemokamai vežiojo kampanijos savanorius į regionus. Kampanijos reklamos priemonės buvo pagamintos iš ekologiškos medžia-
gos – Darnaus vystymosi tikslų plakatus gaminome iš perdirbtų medžiagų, pavyzdžiui, riedlenčių, o maišelius – iš suyrančio pluošto.
Pagrindinė kampanijos akcija vyko rugsėjo 9 ir 29 d., į kurią pritraukėme apie 130 savanorių. Važiavome į gimnazijas kalbėtis su mokiniais, kurie noriai prisijungė prie kampanijos. Bendradarbiavome ir su Lietuvos nebyliųjų forumu, kurie pasiuvo kampanijos marškinėlius. Atlikome viešosios nuomonės tyrimą, kuriuo siekėme išsiaiškinti, kiek Lietuvos žmonių žino apie Darnaus vystymosi tikslus ir koks yra požiūris į vystomąjį bendradarbiavimą. Pasirodė, kad tik 4 proc. žino apie Darnaus vystymosi tikslus. Tačiau daugiau kaip 50 proc. apklaustųjų neprieštarautų, jei dalis jų sumokėtų mokesčių atitektų besivystančioms šalims. Tikrai yra dalykų, kurie išties maloniai nustebino.
– Kokios visuomenės reakcijos sulaukėte skleisdami žinias?
– Iš tiesų iki šiol ieškome būdų, kaip geriau pristatyti darnaus vystymosi gerąsias žinias visuomenei, nes apie ką kalbame, yra toli nuo mūsų, ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nėra svarbu. Bet kai žmonėms pasakoji apie Darnaus vystymosi tikslų esmę, žmonės sako: palaukite, ir pas mus tai yra pritaikoma. Juk pagrindinis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. principas – „Nepalikti nė vieno nuošalyje“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Papasakojo, kaip miške pasiklydęs tarnybinis šuo grįžo pas šeimininką4
Nekasdienė situacija nutiko Panevėžio rajone. Pasiklydusių žmonių ieškoti išmokytas tarnybinis šuo miško platybėse dingo pats. Paskelbta net paieška, pakeltas dronas. Pasirodo, Roksis, toks tarnybinio šuns varda...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį1
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika10
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...