Nelegalūs lošimai internete: tarnyba tik imituoja kovą

Vieną nukirto – kita ataugo

Legalizavus nuotolinius azartinius lošimus, su nelegaliais lošimų operatoriais internete buvo įpareigota kovoti Lošimų priežiūros tarnyba (LPT). Schema ganėtinai paprasta: nustačius nelegalų operatorių, neturintį LPT išduotos licencijos tokiai veiklai, tarnyba privalo kreiptis į teismą ir prašyti leisti blokuoti prieigą prie tokios internetinės svetainės.

Praėjus dvejiems įstatymo pakeitimo metams akivaizdu, kad LPT kontrolė visiškai neveiksminga, kartais net primenanti tik kovos imitaciją.

Šiuo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas yra leidęs blokuoti apie 230 įvairių nelegalių lošimo operatorių svetainių.

Tačiau viešai skelbiamame nelegalių svetainių sąraše pastebima tendencija: užblokavus vieną, panašiu adresu sukuriama nauja svetainė. Tokia veikla užsiima ir užsienio lošimų operatorius "Unibet (International) Ltd." – balandžio pradžioje teismas leido jau 27 kartą blokuoti prieigą prie naujai sukurtos šio lošimų operatoriaus internetinės svetainės lt.unibet-26.com.

Kritikos strėlės

Kita vertus, azartinių lošimų mėgėjams apeiti draudimus padeda virtualiojo privačiojo tinklo ir kitos technologijos, leidžiančios virtualiai pakeisti kompiuterio lokaciją. Kartais nereikia netgi to, nes nelegalūs lošimų tinklalapiai nesunkiai surandami naudojant paieškos sistemas. Be to, lošėjai dažnai gali atspėti naują adresą, nes jie kuriami pagal tam tikrus dėsnius.

"LPT kova su nelegaliais lošimų operatoriais internete yra neefektyvi. Imkime kad ir tą patį "Unibet" pavyzdį. Tarnyba kreipiasi į teismą, teisme bylos nagrinėjimas užtrunka – operatoriui rankos atrištos keletui mėnesių. Dar nežinia, per kiek laiko LPT sužinos apie nelegalių operatorių, nes nėra nelegalių operatorių monitoringo, priežiūros, apie juos paprastai sužinoma tik pranešus legaliems lošimo organizatoriams", – vieną iš priežasčių, kodėl vangiai kovojama su nelegaliais lošimų organizatoriais, dienraščiui nurodė Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) prezidentas Olegas Smirnovas.

Pašnekovo teigimu, blokavimas įspūdį daro tik pradedančiajam, kuris neturi kompiuterinių įgūdžių, o tokių šiais laikais labai mažai. Blokavimai sustabdo tik žiopliukus – naujus žaidėjus, kurie nemoka pasikeisti kompiuterio DNS nustatymų ar įsijungti VPN ir neturi draugų, kurie jiems padėtų tai padaryti. Tai galėtų būti ne daugiau kaip 10 proc. lošėjų.

Beje, svetainių blokavimas į lošėjus yra atsisukęs ir kitu lazdos galu: į LPT svetainę, kur buvo nukreipiami nelegalių svetainių lankytojai, buvo įkeltas virusais užkrėstas programinis kodas.

Latviai nesismulkino

Panašų sprendimą blokuoti nelicencijuotas nuotolinių lošimų bendroves iš užsienio kaimynai latviai priėmė dar 2014 m. Jų sąrašas šiandien gerokai ilgesnis negu lietuviškasis – jame daugiau nei 1 tūkst. svetainių adresų – maždaug penkis kartus daugiau, negu leido blokuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Priežastis – paprasta: Latvijoje, skirtingai nei Lietuvoje, blokuoti svetainei nereikia teismo sprendimo, todėl sąrašą jų lošimų priežiūros tarnyba gali pildyti kur kas sparčiau.

O ką darė lietuviškoji LPT, kovodama su nelicencijuotomis nuotolinių lošimų bendrovėmis? Kovojo su vėjo malūnais. Antai 2017 m. veiklos ataskaitoje rašoma: "Siekdama prevencinėmis priemonėmis mažinti gyventojų dalyvavimą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų siūlomuose nuotoliniuose lošimuose, Priežiūros tarnyba išplatino pranešimą spaudai, kuriame atkreiptas dėmesys į viešoje erdvėje, t.y. interneto svetainėse, vis dažniau pastebimą azartinių lošimų reklamą, lietuvių kalba reklamuojamas azartinius lošimus organizuojančias užsienio šalių lošimų bendrovės.

Lietuva yra prisijungusi prie Pinigų plovimo direktyvos, taigi yra galimybė įpareigoti šalyje veikiančius bankus blokuoti pinigų pervedimą nelegalioms svetainėms.

Pranešime pabrėžta, kad užsienio bendrovių lošimo paslaugų teikimas Lietuvos gyventojams laikomas nelegalia veikla. (…) Užsienio žiniasklaidai buvo išplatintas pranešimas apie lošimų veiklą Lietuvoje nelegaliai vykdantį užsienio lošimų operatorių "Unibet (International) Ltd.", kuris piktybiškai pažeidinėja Lietuvos įstatymus ir apeina draudimus vykdyti nelicencijuotą veiklą, nepaisydamas pakartotinių Priežiūros tarnybos sprendimų ir įspėjimų jo atžvilgiu".

Į pareigūnus nesikreipė

O.Smirnovo tvirtinimu, LPT yra žinoma, kad užsienio lošimų operatorius "Unibet (International) Ltd. priklauso skandinavams. Jis prisipažino nesuprantantis, kodėl jau trečius metus kovojanti su šia bendrove tarnyba dar nesikreipė į teisėsaugos institucijas.

"Policija turi tam tikrus įrankius, kurie leidžia išsiaiškinti tokius šaltinius. Jei yra pradedamas tyrimas, tokia galimybė yra. Aišku, kiekvienas atvejis yra unikalus ir jį reikia tirti individualiai", – į dienraščio paklausimą, ar įmanoma atsekti šaltinį, kuris kuria ir valdo nelegalias azartinių lošimų internetines svetaines, atsakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

R.Matonis patvirtino, kad policija turi įrankių, kaip kovoti su nelegalių svetainių organizatoriais, tačiau LPT per dvejus metus į pareigūnus nesikreipė nė karto.

Azartinių lošimų įstatyme numatyta, kad "galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti nelegalią nuotolinių lošimų veiklą, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija".

LPT matydama, kad galiojanti tvarka neveikia, turi teisę atnaujinti svetainių blokavimo priemonių aprašą ir jį papildyti technologiškai naujais,efektyvesniais būdais. Deja, per dvejus metus tai nebuvo padaryta nė karto.

Būtina atsakomybė lošėjui

Taigi, kaip kovoti su nelegaliais lošimų operatoriais, jei ligšiolinė kova neduoda vaisių: biudžetas negauna pajamų iš nelegalių operatorių, lošėjai nemoka mokesčių?

"Reikia keisti teisinį lošimų reguliavimą. Kai kurios valstybės, o jų nemažai, yra įvedusios baudžiamąją atsakomybę nelegalių svetainių savininkams. Lietuva su daugeliu valstybių turi teisinės pagalbos sutaris, nemaža dalis svetainių yra ES valstybėse. Jei trūksta teisinio reguliavimo, reikia skubos tvarka kreiptis į įstatymų leidėją ir teikti pasiūlymus, kad kontrolė būtų efektyvi ir kad Lietuvos lošėjų pinigai nebūtų išpumpuojami už šalies ribų", – vieną iš galimų variantų, kaip sutramdyti nelegalius lošimų operatorius, pateikia NLŽVA prezidentas O.Smirnovas.

Dar viena galimybė, pašnekovo teigimu, būtų Baudžiamojo kodekso įstatymo pakeitimas, numatant, kad baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti ir lošiantys nelegaliose internetinėse svetainėse: "Žemiškas pavyzdys – už kontrabandinės prekės pardavimą baudžiamas ne tik pardavėjas, bet ir ją įsigijęs asmuo. Azartinis lošimas – prekė, lošėjas – prekės pirkėjas. Taigi turi būti nustatyta atsakomybė ir vartotojui."

Deja, nelegaliose interneto svetainėse žaidžiantys asmenys teisinių padarinių nesulaukia. Žaidėjas rizikuoja nebent savo pinigine – jei bendrovė nutartų neišmokėti laimėtos sumos, Lietuvos institucijos negalėtų niekuo padėti.

Dar viena galimybė

Ne vien LPT gali inicijuoti įstatymų pakeitimus. Prisidėti užkardant nelegalius nuotolinių lošimų operatorius gali ir Lietuvos bankas.

"Yra valstybių, kuriose centrinis bankas yra įpareigotas blokuoti lošėjų piniginius pervedimus nelegaliems azartinių lošimų operatoriams. Lietuva yra prisijungusi prie Pinigų plovimo direktyvos, taigi yra galimybė įpareigoti šalyje veikiančius bankus blokuoti pinigų pervedimą nelegalioms svetainėms. Juk per metus sudaro ne vienas, o keliolika milijonų eurų. O išlošus, faktiškai grįžta kontrabandiniai pinigai, kurie vėliau įvairiais būdais išgryninami", – teigia O.Smirnovas.

Pašnekovo teigimu, NLŽVA ne kartą nelegalių nuotolinių lošimų užkardymo problemą yra išsakiusi LPT vadovams ir specialistams, tačiau konkrečių veiksmų iki šiol nesulaukta. Legalizavus nuotolinius azartinius žaidimus, iš principo valstybė atvėrė duris nelegalioms bendrovėms. Mat Lietuva – per maža šalis, kad būtų galima tikėtis apčiuopiamo pelno, steigti bendrovę ir siekti licencijos ekonomiškai neapsimoka.