Netyčinę kaltę įrodyti nelengva

Lietuvoje galiojančiuose teisiniuose aktuose apibrėžta, kad už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos gali grėsti bauda arba net vairuotojo pažymėjimo atėmimas iki 3 metų. Tai griežčiausios taikomos sankcijos visoje Europoje. Prarasti teises vairuotojas rizikuoja net ir tada, kai net nepajuto, kad apgadino kitą transporto priemonę.

Didelės baudos

Pagal dabar galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) pasitraukimas iš eismo įvykio vietos kainuoja ne tik baudą, siekiančią iki 1500 eurų, vairuotojas rizikuoja prarasti ir vairuotojo pažymėjimą nuo 1 iki 3 metų.

ANK 426 str. 1 d. skelbiama, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (iki arba tolygi 564,9 euro), užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 850 eurų, o neturintiesiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850 iki 1 500 eurų. Jei pabėgama iš eismo įvykio vietos, kurio metu padaryta žala viršija 564,9 euro, vairuotojams skiriama bauda nuo 850 iki 1 500 eurų, neturintiems teisės vairuoti asmenims – nuo 1 500 iki 2 000 eurų.

Senajame Administracinių teisių ir pažeidimų kodekse buvo numatyta, kad pasitraukimas iš eimo įvykio vietos užtraukia piniginę baudą su teisės vairuoti atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Nuo sausio 1 d. galiojančiame ANK tokios nuostatos nebeliko. Vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Istorijų, susijusių su pasitraukimu iš eismo įvykio vietos, – ne viena, tačiau plačiausiai nuskambėjo buvusio Seimo nario ir lenktynininko Stasio Brundzos avarija, kai jis, manevruodamas visureigiu, apgadino greta stovėjusį "Volkswagen Golf". Tuomet svetimą turtą apgadinusiam ir iš eismo įvykio pasišalinusiam S.Brundzai buvo skirta 1 013 eurų bauda, o vairuotojo pažymėjimas atimtas pusei metų, nors pats avarijos kaltininkas savo kaltės nepripažino.

Taigi, ar gali nutikti taip, kad manevruodamas stovėjimo aikštelėje, vairuotojas gali nepajusti, kad atsitrenkė į kitą automobilį, o apkaltintas, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, įrodyti, kad kontakto su kita transporto priemone jis nė nepajuto?

Susitarimas – dar neišrišimas

Tokias bylas nagrinėjantis advokatas Arnas Paliukėnas, kalbėdamas apie bylas, susijusias su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, išskyrė du jų tipus – vienas, kai transporto priemonės vairuotojas nesureaguoja į tai, kad atsitrenkė į kitą, ir nuvažiuoja savais keliais, ir antrą, kai po susidūrimo vairuotojas pasikalba su nukentėjusiuoju, tačiau jie taikiai išsiskiria.

"Neretai nutinka taip, kad nukentėjusysis iš karto tvirtina, kad viskas gerai ir situacija niekuo neypatinga, tačiau, vos tik nusiraminusiam eismo įvykio kaltininkui išvažiavus, iškviečia policiją ir praneša apie neva iš avarijos vietos pasišalinusį kaltininką", – pasakojo A.Paliukėnas.

Tokiu atveju net ir eismo įvykį matę liudininkai tegali patvirtinti, kad kaltininkas ir nukentėjusysis pabendravo, tačiau pokalbio turinio jie negirdėjo. Taigi byla perduodama teismui.

"Blogiausia, esant tokiai situacijai, tai, kad, net ir bylai prasidėjus, pasiekus susitarimą, pavyzdžiui, eismo įvykio dalyviai sutaria dėl tam tikros piniginės kompensacijos nukentėjusiajam, byla nenutraukiama ir teismas ją toliau nagrinėja. Nukentėjusysis pretenzijų bylos atsakovui neturi, tačiau dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos su juo santykius aiškinasi valstybė", – kalbėjo advokatas.

Tad, susidarius tokiai situacijai, teisininkai pataria nepalikti visko tik žodine forma. Geriausia tokį susitarimą užfiksuoti raštu su abiejų eismo dalyvių duomenimis, jei yra eismo įvykio ir susitarimų liudininkų – užfiksuoti ir jų dalyvavimą.

Lengviau sunkiasvorių vairuotojams

Dar viena pasišalinimo iš eismo įvykio forma, kai, atlikdamas manevrą, vairuotojas nepajuto, kad savo automobiliu padarė žalos kitai transporto priemonei, ir nesuprato, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos.

"Nors teismų praktika, kalbant apie tokias pasišalinimų iš eismo įvykių bylas, skirdavosi, tačiau teismai vis dėlto buvo linkę patikėti tokių vairuotojų nekaltumu", – tvirtina teisininkas.

Pasak jo, ypač lengvai tokias bylas nagrinėjantys teisėjai patikėdavo, kad apgadinęs kitą automobilį galėdavo nepajusti sunkiasvorės transporto priemonės ar mikroautobuso vairuotojas. Kiek sunkiau dėl netyčinio pasišalinimo tekdavo įrodinėti lengvųjų automobilių vairuotojams.

"Teismai, esant šioms situacijoms, į viską žvelgdavo labai paprastai – kuo didesnė transporto priemonė, tuo sunkiau jos vairuotojui pajusti, kad viena ar kita automobilio dalis galėjo susiliesti su kita trasnporto priemone ir ją apgadinti", – pasakoja A.Paliukėnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad didmiesčių teismų teisėjai tokias bylas pastaruoju metu gliaudydavo kaip riešutus, o neretai, esant minimaliems nuostoliams, byla teismo salių net nepasiekdavo, jos baigtį nulemdavo policininkų sprendimai. Problemų kildavo mažesniuose miesteliuose, kurių teismų teisėjai didžiųjų teismų nutartis skaitydavo pažodžiui.

"Jeigu jie matydavo, kad sunkvežimių ir mikroautobusų vairuotojai tokiose bylose būdavo greitai išteisinami, o su lengvųjų automobilių vairuotojais procesas užtrukdavo ilgiau, nepaisant to, kokie įrodymai būdavo byloje, labai nelengvai išteisindavo tokius vairuotojus", – patirtimi dalijosi advokatas.

Nesuprantama praktika

Įrodinėjant, kad pasišalinimu iš eismo įvykio vietos kaltinamas asmuo nė nenutuokė darantis pažeidimą, gali tapti itin daug detalių – ar automobilio vairuotojas po susidūrimo su kita transporto priemone išlipo iš savo transporto priemonės, ar nuvažiavo iš karto, kokie sugadinimai padaryti nukentėjusiai transporto priemonei.

"Dirbau su viena byla, kai nukentėjusiojo automobiliu buvo gana rimtai įlenktas buferis, tačiau kaltininkas įrodė, kad nepajuto, jog apgadino kitą automobilį – tuo metu jame garsiai grojo muzika, salone šurmuliavo žmonės ir pan. Smūgio garso žmogus gali nepajusti ir neišgirsti dar ir dėl to, kad, pavyzdžiui, tuo pat metu automobilyje kažkas nukrenta", – galimus nekaltumo įrodymus vardijo A.Paliukėnas.

Pasak jo, kiekviena byla yra labai individuali, o aplinkybės – subjektyvios, tad daryti kažkokius apibendrinimus gana sunku.

Dirbau su viena byla, kai nukentėjusiojo automobiliu buvo gana rimtai įlenktas buferis, tačiau kaltininkas įrodė, kad nepajuto, jog apgadino kitą automobilį – tuo metu jame garsiai grojo muzika.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos taikomos nuobaudos, ypač kalbant apie tuos atvejus, kai padaryta žala yra minimali, yra griežčiausios ES.

"Šio įstatymo kūrėjai tikriausiai mano, kad tie, kurie pasišalina iš eismo įvykio vietos, yra baisiausi kelių chuliganai, nuo kurių reikia apsaugoti visuomenę atiimant iš jų vairuotojo pažymėjimus, tačiau tas žmogus, kuris stovėjimo aikštelėje netyčia brūkštelėjo kito automobilio sparną ar buferį tikrai nėra piktybinis pažeidėjas. Tokios griežtos sankcijos, žinoma, turėtų galioti tik tiems pažeidėjams, kurių sukeltame eismo įvykio buvo patirta didžiulė turtinė žala ar sutrikdyta kito eismo dalyvio sveikata", – įsitikinęs A.Paliukėnas.

Jis taip pat paragino pažvelgti į kitų Europos šalių, ypač pietinių, praktiką. "Ten visiškai normalu statant automobilį, kaip sakoma,  šiek tiek pasistumdyti šonais. Ir niekas to nelaiko tyčiniu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Jeigu kažkoks automobilio savininkas pageidauja, kad atsiradę įbrėžimai ant jo automobilio būtų užglaistyti, paprasčiausiai praneša savo draudimo bendrovei savo ir prisilietusio automobilio numerius ir gauna išmoką. Niekas nė neįsivaizduoja, kad po tokio eismo įvykio būtų kalbama apie vairuotojo pažymėjimo atėmimą", – kalbėjo pašnekovas.

Draudimo bendrovės kitose ES šalyse sudarydamos vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis nė neįtraukia tokio punkto kaip kompensacijos nemokėjimas nukentėjusiajam tuo atveju, jei kaltininkas pasišalina iš eismo įvykio vietos. Lietuvos draudimo įmonės gali neišmokėti žalos atlyginimo nukentėjusiajam arba visą išmokos sumą regreso tvarka išieškoti iš kaltininko.



NAUJAUSI KOMENTARAI

aš portretas
Labai nerimtai skamba paaiškinimas, kad vairuotojas galėjo nepajusti smūgio, nes automobilyje tuo metu kažkas nukrito - normalu, kad gerai stuktelėjus į kitą automobilį, krenta viskas, kas nepritvirtinta. Arba aikštelėje džipu nubrozdini golfuką ir išvarai - nejutai gi. Tai gal žiurėti eikia, kur važiuoji, o paskui gazą spausti. matote, pietuose kai kur normalu šonus vienas kitam parkuojantis braukyti - tai gal nesiparkuokit ten, kur mažai vietos, jei nemokate gerai to daryti.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių