Neringoje apsistoję karo pabėgėliai – baimėje: tai būtų lyg naujas karas galvoje

72-ejų Alla neturi, kur grįžti. Namo kaime, netoli Kharkivo, neliko dar karo pradžioje. Pabėgusi į Lietuvą moteris dirbo viešbutyje, bet ištiko dar viena bėda – pakirto liga.

„Pernai kovą aptiko skrandžio vėžį. Pilnai pašalino skrandį. Aš dabar – nekokia, 40 kilogramų sublogau“, – kalbėjo pabėgėlė iš Ukrainos Alla Ponomorenko.

Bėgdami nuo karo, ukrainiečiai į Neringą suvažiavo iš skirtingų Ukrainos vietų.

„Mano namai – Berdianske, Zaporožės srity. Miestas dabar okupuotas. Aš našlė, turiu ketverių metų sūnų. Jis dabar lanko darželį, o aš čia dirbu. Susiradau draugų, įsiliejau į vietinį koloritą“, – pasakojo pabėgėlė iš Ukrainos Oksana  Kirpanova.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Aš atvykau su dviem vaikais. Du sūnūs: vienam – šešiolika, kitam – septyneri. Vienas mokosi Nidos mokykloje, o kitas – Klaipėdoje“, – sakė pabėgėlė iš Ukrainos Tanya Volosiuk.

Beveik visi pabėgėliai rado darbus. 26 vaikai lanko mokyklas, darželius. Visi įsikūrę Nidos poilsio namuose „Medikas“. Su ukrainiečiais čia sudaryta apie 80 sutarčių.

„Pradėjom gyventi naują gyvenimą. Jeigu dabar reikės vėl viską keisti, tai būtų lyg naujas karas galvoje. Vėl nauja vieta, naujas darbas, butas, žmonės, darželis“, – kalbėjo O. Kirpanova.

Ukrainiečiams neramu, kad gali netekti laikinų namų, kurių dalį patys remontavo.

„Iš pradžių mus pasiekė tokia informacija, kad savininkas keičiasi, pastatą parduos. Visi puolė į paniką. Vėliau mums sako, kad 90 proc. tikimybė, jog viskas liks, kaip buvę. Gerai, 90 proc., o kaip tie likę 10 proc.?“ – klausė „Ukrainiečiai Neringoje“ koordinatorė Vasilisa Filatova. 

Pabėgėliai kreipiasi į Neringos ir šalies valdžią. Prašo, kol vyksta karas, leisti likti poilsio namuose.

„Labai neramina neapibrėžtumas. Tai siaubinga. Niekas nežino, kada baigsis karas. Niekas nežino, kiek ilgai jis truks“, – mintimis dalinosi V. Filatova.

Pastatą valdantis Turto bankas tikina, kad ukrainiečiams negresia likti be pastogės.

„Tai – dar ir turto vertinimas. Turime jį perimti pas save, baigiasi panauda. Tas vertinimas kažkada bus atliktas, bet jokios skubos nėra. Žmonės tikrai gali būti ramūs, nes parduodame tą turtą ir pinigus investuojame į kitus projektus, kurie yra reikalingi valstybei. Šiuo atveju, jeigu šita poilsinė kažkada bus parduota, lėšas numatyta skirti Santaros klinikų Pediatrijos skyriaus tvarkymui“, – aiškino Turto banko atstovas Karolis Vaitkevičius. 

„Nesam kvaili, visi žmonės supranta, kad biudžetas yra bendras. Įkrenta į katilą, o tada dalinama. Prisidengti, sakant, kad aukojama ukrainiečiams, kad remontuosim vaikams, manau, labai žema“, – teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Neringos valdžia sako, jog prašė pastato neparduoti. Taip norėjo užtikrinti laikinus namus karo pabėgėliams, o vėliau leisti jį naudoti ir pusiasalio reikmėms.

„Neringos savivaldybė susiduria su didžiausia problema dėl gyvenamo būsto. Prašė šitą pastatą atiduoti nuosavybei, keisti į lygiai tokios pat vertės. Siūlė jį taikyti visuomenei, vaikų stovykloms, įvairiausių menininkų priėmimui“, – sakė Neringos meras.

Neringos savivaldybė susiduria su didžiausia problema dėl gyvenamo būsto 

„Turto bankas nesprendžia, kam atiduoti turtą, ir kam jo labiau reikia. Ar naujoms statyboms, ar savivaldybės poreikiams. Tai sprendžia Vyriausybė. Tas svarstymas jau buvo. Vyriausybė nusprendė, kad tokio turto jai nereikia“, – aiškino K. Vaitkevičius.

Turto bankas tikina, kad laikiną apgyvendinimą Lietuvoje suteikė jau apie 100 ukrainiečių.