P. Pleskovas: reikia rasti priemonių, neleidžiančių pažeisti KET

Greičio viršijimas – dažniausias Lietuvos keliuose daromas Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas bei vienas svarbiausių faktorių, lemiančių avarijas. Lenktynininkas Paulius Pleskovas svarsto, kad vairuotojus reikia įsprausti į saugaus eismo rėmus, kad jiems liktų kuo mažiau galimybių daryti pažeidimus.

– Pauliau, greičio viršijimas išlieka vienas dažniausių KET pažeidimų. Kodėl susidaro tokia situacija?

– Pirmiausia dėl to, kad visi dabar kažkur skuba – vieni į darbą, kiti iš darbo, treti nekantrauja kuo greičiau atostogauti, dar vieni skuba dėl to, kad skuba kiti. Patenkame į tokį užburtą ratą, kai negali važiuoti ramiai, nes jauti aplinkos spaudimą. Važiuodamas daug lėčiau, nei juda visas transporto srautas, taip pat rizikuoji, tad kartais nelieka kito pasirinkimo kaip tik viršyti greitį. Ypač tai jaučiama šalies didmiesčiuose. Vis dėlto teisybės dėlei reikėtų pripažinti, kad ir greitį ribojantys ženklai kartais per daug riboja. Žinant, kokia pažengusi saugumo požiūriu dabartinė automobilių pramonė, manau, kad kai kuriuose keliuose būtų galima važiuoti ir greičiau.

– Bet ne kiekvienas vairuotojas Lietuvoje važiuoja nauju arba vos kelių metų senumo automobiliu. Matyt, reikia vertinti visą šalies automobilių parką.

– Taip, su tuo negalima nesutikti. Visi žinome, kokiais automobiliais važinėjame. Mūsų automobilio parko amžius apie 13–15 metų, tačiau nereikia teigti, kad važinėjame vien tik senais automobiliais. Didėja ir naujų automobilių pardavimas, o ir visoje Europoje automobilių amžiaus vidurkis siekia maždaug 10 metų, tačiau, pavyzdžiui, Vokietijoje yra autostradų – net ir dviejų juostų į vieną pusę, kur greitis neribojamas. Žinoma, Vokietiją ir Lietuvą lyginti gana sunku, pirmiausia dėl vairuotojų mentaliteto. Jau įprastas pasakymas, kad svarbiausia ne automobilis, o tarpininkas tarp vairo ir sėdynės – vairuotojas. Kiekvienas turi įvertinti savo galimybes važiuoti vienokiu ar kitokiu greičiu. Kai kuriems vairuotojams net ir kelyje Kaunas – Klaipėda leidžiamas 130 km/val. greitis yra per didelis.

– Kodėl?

– Ne visi sugeba suprasti, kad kuo didesnis greitis, tuo daugiau vairuotojas turi būti susikaupęs ir atidus. Ne vienas dar galvoja, kad nesvarbu, kokiu greičiu važiuoja, sėdėdamas prie vairo gali kalbėti telefonu, užkandžiauti, laikyti viena ranka vairą, o kita kažko ieškoti automobilio salone. Viena yra tokius veiksmus atlikti, kai automobilis važiuoja 50 km/val greičiu, o visai kas kita, kai skrieji autostrada 130 km/val. greičiu. Vos vienas klaidingas manevras gali kainuoti labai brangiai.

– O klaidingo manevro ir greičio viršijimo kaina itin gali išaugti miestuose.

– Aš nerandu pateisinimo tiems vairuotojams, kurie mieste nusprendžia palakstyti. Geruose užmiesčio keliuose, kaip jau ir minėjau, svarstyčiau leistino greičio padidinimą, tačiau mieste, kur bet kada į gatvę gali išbėgti žaidžiantys vaikai, kur juda dviratininkai, viešasis transportas ir apskritai vyksta intensyvus ir greitai besikeičiantis eismas, reikia važiuoti itin atidžiai.

– Kaip tuomet sukontroliuoti tokį vairuotojo elgesį?

– Dažnai mes minime Skandinavijos šalis kaip sektiną pavyzdį, o šių šalių vairuotojus kaip itin pareigingus ir atidžius, tačiau kiekvienas daugiau pakeliavęs po Skandinavijos šalis žino, kad tas vairuotojų padorumas yra išugdytas, o neretai, matyt , ir priverstinis. Gyvenvietėse gausu kelių iškraipymų, saugumo salelių, greičio mažinimo kalnelių, kurie priverčia vairuotoją laikytis saugaus greičio. Tad kad ir kaip norėtum paspausti, negali, nes supranti, kad važiuodamas didesniu greičiu neįsisprausi į siauresnį keliuką ir panašiai.

– Siūlytumėte pavojingose vietose įrengti kažkokius techninius barjerus?

– Aš matau, kad Lietuvoje taip jau daroma. Ir tos atsirandančios žiedinės sankryžos vietoje keturšalių yra ir skirtos tam, kad vairuotojas būtų priverstas sumažinti greitį iki saugaus prieš atlikdamas manevrą, prieš gyvenvietes matome atsirandančius kelio sukreivinimus, kurie taip pat nori nenori priverčia vairuotoją sumažinti greitį. Greičio matuokliai taip pat atlieka savo darbą. Neretai net ir prieš neveikiančius greičio matuoklius vairuotojai mažina greitį, nes nežino, kada ir iš neva neveikiančio  vadinamojo inkilo gali pasirodyti blykstė.

– Ar prie greičio mėgėjų sutramdymo prisidėtų baudų padidinimas už šį pažeidimą?

– Nežinau, ar viešojoje komunikacijoje vartodami žodžius „bausti“, „neleisti“ ir panašius, pasieksime norimo rezultato. Man atrodo, tinkamas sprendimas būtų tokiems kelių ereliams neleisti perregistruoti automobilio, pasikeisti vairuotojo pažymėjimo. Baudą žmogus susimoka, tą akimirką paburba, ir tiek, o tuomet, kai jam apsunkinamos kažkokios neišvengiamai svarbios administracinės procedūros, jis turi daugiau laiko, kad apsvarstytų savo netinkamą elgesį. Tinkama nuobauda – ir atimti teisę vairuoti, tačiau aš manau, kad metai yra per ilgas terminas. Kad apmąstytų netinkamą savo elgesį, dažniausiai pakanka ir pusės metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
RŪPINKIS kelių infrastruktūra, o ne baudomis!

Aikytsykti

Aikytsykti portretas
Nieko jus nesuprantat

com

com portretas
Atitinkamoms organizacijoms reikėtų padirbėti su ženklų ir greičio matuoklių pastatymu. Daug yra tokių kelio ruožų, kur per gyvenimą nesutiksi ne tik žmogaus, bet ir vištos, o leidžiamas greitis 70 ar dar mažesnis. Tada, patikėkit, sunku išlaikyti tokį ribojimą. O "ereliukus" stabdyti reikėtų kitokiais būdais. Jeigu eilinis vairuotojas kasdien galėtų fiksuoti grubius pažeidimus, kur ir ką veikia dirbantys tą darbą ? Mažiau reikia trinti kėdes kabinetuose.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių