Paauglių vasaros – dirbti ir tobulėti

Vis daugiau paauglių vasaros atostogas išmaino į sezoninius darbus ir kitas netradicines veiklas. Savo pasirinkimą mokiniai grindžia noru užsidirbti, ugdyti atsakomybę, plėsti akiratį.

Kitokios atostogos

Laikai, kai paaugliai vasaras leisdavo kiemuose su bendraamžiais arba pas senelius kaimuose, – praeitis. Dabar dažnas moksleivis atostogas išnaudoja akiračio plėtrai ir darbui. Savo pasirinkimą jaunimas grindžia noru įgyti patirties, užmegzti naujų pažinčių ir, žinoma, užsidirbti.

Darbdaviai siūlo, o ir patys moksleiviai vasarą tradiciškai ieško progų dirbti ledų, gaiviųjų gėrimų ar suvenyrų pardavėjais. Maitinimo paslaugas teikiančios įmonės moksleivius įdarbina pagalbiniais darbuotojais, padavėjais. Kai kurie darbdaviai patirties neturinčius jaunuolius netgi apmoko kepti picas, gaminti sušius ar sukti kebabus. Išskėstomis rankomis moksleivių laukia ūkininkai, siūlantys derliaus surinkėjų darbą. Neretai ūkiuose atsiranda ir kitų darbų, tarkime, prižiūrėti sodą, šienauti veją, vedžioti augintinius. Statybų sektorius – dar viena niša, kur ypač laukiami jaunuoliai. Čia jiems siūlomi paprastesni pagalbiniai darbai, kur nereikalinga kvalifikacija. Dažniau tokius darbus renkasi vaikinai. Nėra didelių krūvių, svorių, ribotas darbo laikas.

Vieni universaliausių darbų, tinkamų ir vaikams, ir paaugliams, ir studentams, – skrajučių platinimas, apklausos anketų pildymas. Žinoma, galima rasti ir mažiau tradicinių, kukliai, tačiau mokamų darbų – šunų vedžiojimas, maisto produktų supirkimas.

Pasirinkimas: jau praėjusiais metais Paula žinojo, kad šią vasarą ji dirbs Palangoje. / P. Gaidamavičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Norėjo dirbti pajūryje

Sėdėti sudėjus rankas ir nieko neveikti – ne kaunietės Paulos Gaidamavičiūtės būdui. Todėl pasibaigus mokslo metams mergina susikrovė lagaminą ir iškeliavo į pajūrį.

„Bet kokia veikla geriau nei nieko neveikti. Apie darbą Palangoje galvojau nuo praėjusių metų. Ieškojau, bet galiausiai nusprendžiau nedirbti, tačiau žinojau, kad, kai tik apsispręsiu, dirbsiu būtent Palangoje“, – LSMU gimnazijos moksleivė P. Gaidamavičiūtė džiaugėsi, kad jos entuziazmą įvertino ir sezoniniai darbdaviai.

Nuo birželio 19-osios mergina apsijuosė restorano „Floros simfonija“ prijuostę ir kibo į darbus. Restorane, kuriame tikisi likti iki pat vasaros pabaigos, per nepilną mėnesį kaunietė save išbandė bent keliose srityse. Moksleivė sutikdavo svečius, padėjo virtuvėje, nešiojo užsakytą maistą.

„Dirbu slenkančiu grafiku – keturias dienas dirbu restorane, dvi dienas ilsiuosi. Priklausomai nuo grafiko, skiriasi laikas, kada ateiti, kartais nuo 10 val., kartais nuo 15 val. Darbas nelengvas vien dėl to, kad visą laiką esi ant kojų. Vakare tai itin pasijaučia, kai einu namo, tada lėtinu žingsnį“, – paklausta, ar darbdaviai suteikė gyvenamąją vietą, ar išnuomojo ją už žemesnę kainą, P. Gaidamavičiūtė tikino, kad šiuo klausimu jai pasisekė labiau nei kitiems.

Palangoje jos tėvai turi butą, todėl uždirbtų pinigų nereikia leisti nuomai, o darbą pavyksta suderinti su malonumu. Kai laisva diena, o dangus negaili saulės, būsima dvyliktokė eina prie jūros.

Naudingos pamokos

Moksleivių „Floros simfonijoje“ yra ir daugiau. Visi jie čia atvyko to paties – užsidirbti ir įgyti patirties. Per trumpą laiką jaunuoliai išmoko ne tik nešti po tris lėkštes vienu metu, bet ir komandinio darbo, kritinio mąstymo.

„Darbas su žmonėmis yra labai naudingas, nes sutinki įvairių klientų, mokaisi spręsti problemas, reaguoti, kaip išsisukti tam tikrose situacijose, kaip prisitaikyti prie žmonių poreikių, išpildyti jų prašymus. Manau, tai bus naudinga patirtis ateičiai ir galbūt kitiems tikriems darbams, kuriuos dirbsiu ne tik vasarą ir ne vienus metus“, – LSMU gimnazijos moksleivė neabejojo, kad vasaros darbas ją ne tik praturtins, suteiks naujų įgūdžių, bet ir padės apsispręsti, kokias studijas rinktis baigus vidurinę mokyklą.

Apie savo planus Paula garsiai nekalbėjo. Pasirinkimų esą yra bent keli, o laiko apsispręsti – daugiau nei metai.

„Galutinis sprendimas dar nepriimtas. Bakalauro studijas noriu baigti Lietuvoje, o magistrą nežinau. Galbūt ir užsienyje“, – pokalbį baigė P. Gaidamavičiūtė.

Nepasiteisino: gimnazistas Pijus prieš kelerius metus yra išbandęs sezoninį darbą, tačiau suprato, kad tai ne jam. / P. Tamošiūno asmeninio archyvo nuotr.

Įtraukė kultūros audra

Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) vienuoliktokės Gabijos Stankevičiūtės vasara prasidėjo išties audringai. Vėjo gūsiai sustiprėjo dar balandį, kai gimnazistė gavo netikėtą pasiūlymą įsilieti į vasarą vyksiantį festivalį „Audra“.

Moksleivei buvo patikėtos veiklų koordinatorės pareigos, o jos atsakomybei teko du renginiai. Velnių muziejaus vidiniame kiemelyje vykusią, nuo įsiaudrinusio miesto atsipūsti kvietusią „Velniškai gražią popietę“ Gabija koordinavo savarankiškai. Prie „Neoninių potėpių“, Kauno paveikslų galerijos paviljoną pavertusių dailės studija, moksleivė dirbo komandoje.

„Iš tiesų turėjau gegužę pasiruošti, bet tai nebuvo spontaniškas vasaros nutikimas, – paklausta, ar papildoma veikla netrukdė mokslams, kurie baigėsi tik birželio viduryje, G. Stankevičiūtė džiaugėsi, kad aplinkybės klostėsi jos naudai. – Unikalu, kad dirbome nuotoliu, nes septyni iš aštuonių komandos narių buvo ne Kaune, o šeši mokėsi užsienyje, universitetuose. Buvo iššūkių, bet galiausiai, kai susitikome, pavyko viską sutvarkyti. Mokslams tai nelabai kenkė, nes dažniausiai tai buvo viena ar dvi dienos per savaitę nuoseklaus darbo.“

Atsiveria daugiau durų

Kauną užplūdusio šiuolaikinės muzikos festivalio „Audra“ organizatoriai kvietė aplankyti ne tik melomanus, bet ir kultūros mėgėjus. Antrą kartą rengiamame tokiame renginyje, kuris truko nuo birželio 29 d. iki liepos 2 d., buvo galima matyti įvairių instaliacijų, gyvų pasirodymų, kultūrinių iniciatyvų ir, žinoma, apsilankyti reivuose.

„Nors dirbau, turėjau galimybę į viską pasižiūrėti kitomis – žiūrovės akimis. Buvau Ąžuolyne, kur galėjau pasimėgauti ir gamta, ir gera muzika. Dar labai smagu, kad ten koncertavo mano mėgstamiausia grupė „Kedrostubùras“, tai galėjau ir jų pasiklausyti“, – G. Stankevičiūtė juokavo, kad po audringos birželio pabaigos ir tokios pat liepos pradžios kelias savaites bus visiškas štilis.

Rugpjūtį Gabija skirs kultūrinei veiklai ir akiračio plėtrai. Moksleivė intensyviai žvalgosi renginių, kuriuose galėtų dalyvauti ne kaip organizatorė, bet kaip žiūrovė. Taip ji esą pasisems dar daugiau idėjų, kurias ateityje galės realizuoti.

„Labai smagu, kad renginiai, kuriuos esu organizavusi, atveria duris į skirtingus sektorius. Liepą turiu kvietimą į Klaipėdą. Ten su vienu režisieriumi žiūrėsiu spektaklį. Paskui keliausi į Vilnių, kur numatytos kelios parodos, – Moksleivė neabejojo, kad svarbiausia rasti veiklą, kuri patinka, o likimas viską sudėlioja tavo naudai. – Tarkime, turiu klasiokę, kuri savarankiškai mokosi prancūzų kalbos ir šią vasarą išvyko pagal programą „Au Pair“ į Prancūziją. Pasiliko ten ir kažką daro botanikos srityje.“

Bet kokia veikla geriau nei nieko neveikti. Apie darbą Palangoje galvojau nuo praėjusių metų.

Keliaus traukiniais

Tos pačios gimnazijos moksleivis Pijus Tamošiūnas visai neseniai grįžo iš Vilniaus. Čia jis dalyvavo stovykloje ir ruošėsi tarptautinei chemijos olimpiadai.

„Kai baigėsi mokslo metai, prasidėjo pasiruošimas olimpiadai. Praėjusią savaitę buvau Vilniaus universitete, klausiau paskaitų, dariau laboratorinius darbus. Būdamas stovykloje Vilniuje supratau, kad liko spragų, todėl tęsiu pasiruošimą namuose. Kasdien tam skiriu po kokias 4–5 val. Noriu pasirodyti kuo geriau, – P. Tamošiūnas tikino jaučiantis atsakomybę ir sau, ir mokyklai, ir Lietuvai, kuriai atstovaus Šveicarijoje liepos viduryje. – Asmeniškai aš netikiu jokiomis aukštesnėmis jėgomis, tikiu tik savimi, tačiau suprantu, kad olimpiadose reikia sėkmės. Reikia pailsėti, gerai išsimiegoti, dieną prieš tai pasiskaityti olimpiados temą.“

Olimpiada, kuri vyks Šveicarijoje, anot Pijaus, kels chemijos naudojimo ateityje klausimą.

Pijui nė kiek neapmaudu, kad tuo metu, kai kito mėgaujasi vasaros malonumais, jis sėdi prie knygų. Rugpjūtį, anot aštuoniolikmečio, jis darys tą patį. Pasinaudojęs kelionių programa „DiscoverEU“, kaunietis laimėjo nemokamą traukinio bilietą kelionei po ES šalis. Tokia pat sėkmė nusišypsojo dar 35 tūkst. jaunų europiečių. Lietuvos aštuoniolikmečiams skirti 222 bilietai. Norėdami laimėti bilietus, jaunuoliai turėjo registruotis Europos jaunimo portale, atsakyti į penkis viktorinos klausimus ir vieną papildomą klausimą. Projektu, kuris organizuojamas nuo 2018 m., jaunimas skatinamas keliauti po Europą, atrasti naujų vietų ir užmegzti naujų pažinčių visam gyvenimui. Be to, didinamas informuotumas apie tai, kaip svarbu, kad ES būtų graži, tvari ir įtrauki.

„Startuosiu rugpjūčio 1-ąją iš Vienos. Tai bus pirma kelionė, kai keliausiu vienas. Esu labai laimingas dėl to. Nereikės taikytis prie jokių grupių, ieškoti kompromisų. Jau turiu sudaręs maršrutą, taip pat užsakęs vietas, kur nakvosiu“, – P. Tamošiūnas neabejojo, kad kelionė bus puiki proga pasikrauti jėgų prieš naujus mokslo metus.

Savanoriaus teisme

KTUG moksleivė Vasarė kol kas neįsikinkė į darbus. Šiuo metu pagrindinis jos rūpestis – vairavimo teorija. Jei ją pavyks išlaikyti, paauglė ruošis kitam etapui – vairavimui.

„Dabar po truputį mokausi Kelių eismo taisyklių (KET), nes nesu išlaikiusi teorijos. Per vasarą norėčiau tai padaryti ir pasiruošti vairuoti. Taip pat turiu planų, susijusių su dvylikta klase ir egzaminais. Noriu papildomai pasiskaityti apie privalomus autorius ir istoriją. Liko keletas spragų per mokslo metus, tad noriu jas užpildyti ir pasikartoti. Taip pat ieškausi darbo daliniu etatu, nes noriu įgyti patirties aptarnavimo srityje, – aštuoniolikmetė Vasarė tikino, kad jai tiktų bet koks darbas, išskyrus reklaminių lankstinukų dalijimą gatvėse praeiviams. – Kaip sekasi paieškos? Neforsuoju šito reikalo.“

Jei nepavyks įsidarbinti, Vasarė turi planą B  – savanorystę Kauno apylinkės teisme. Šiuo metu dar tebesvarstančios, kur norėtų studijuoti, merginos pasirinkimų sąraše bent keli punktai. Vienas jų – teisė. Todėl savanorystė šioje institucijoje merginai leistų suvokti, ar čia jos vieta.

„Kol dar nepasirašiau sutarties, negaliu komentuoti, bet bandysiu savanoriauti, nes tai, atrodo, unikali galimybė. Gerai, kad teisme lankstus savanorystės grafikas, tad, jei rasiu kokį darbą, galėsiu nesunkiai suderinti abi veiklas, – paklausta, ką darys, jei neišdegs ir planas B, mergina ramiu balsu atsakė. – Darbas nėra pirmas prioritetas. Atostogausiu. Susitiksiu su dirbančiais ir nedirbančiais draugais, važiuosiu prie jūros su šeima, kelis savaitgalius plauksiu baidarėmis. Taip ir prabėgs vasara.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

to > Jūratei

 to > Jūratei  portretas
geras klausimas , su abiejų tėvu sutikimu ... bet būtent dėl nepilnamečių jiems netaikomi jokie mokesčiai ! ir PSD sumoka valstybė ... čia kaip turėti darbo vietas neįgaliesiems . money money money ...

Viskas būtų gerai

Viskas būtų gerai portretas
tik dažniausiai po tokiais organizavimais yra paslėpta paprasčiausias projektinių pinigų pasiėmimas ir išnaudojimas. Jau nuo tokio amžiaus vaikai mato /tas kuris guderesnis/ ,,kaip reik gyvent" ..:D

pietietis.

pietietis. portretas
bet koks darbas nera blogai. prasiplecia akiratis, ir nesvarbu ar konkrecios zinios patrauks dirbti butent toje srityje. sutinki iv. zmoniu, su savais charakteriais, igyji arba ne pagarbos kitai nuomonei , na ir pinigeliiai atnesti i seimos biudzeta prideda pasitikejimo. o del 14 metu- taigi paauglys paaugliui nelygus. as, dar taryb. laikais , 13,9 metu isidarbinau backu gamykloj "progresas" ir nieko ,rankos kojos nenutruko.- nusipirkau fatoaparatuka ir t.t. be reikalo teveliai taip nepasitiki paaugliais- nepabandes nesuprasi ka gali iveikti, o ko ne...
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių