Palangai kylant, Nida atrodo vis prasčiau

„Nidai plėstis ir vystytis yra labai mažai galimybių“, – LRT.lt teigė ministras.

„Šią savaitę diskutavau su Neringos architekto Algimanto Zavišos sūnumi. Jam sakiau, kad, jei jo tėvelis nuliptų iš Anapilio, tikriausiai sakytų: Dariau, Dariau... negi jūs čia nieko taip ir nepadarėte – kaip buvo sovietmečiu, taip praktiškai viskas ir liko. Nidos krantinė – griūvanti, avarinės būklės; kaip į nepriklausomybę įžengėm su bankrutavusiu žuvininkystės ūkiu, taip viskas ir sustingo. Gal Lietuvos gamtosaugininkams reikalingas toks sovietinis kurortas?“ – klausia Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis.

Portalui LRT.lt pasidomėjus, kodėl Nida yra tokia apleista, D. Jasaitis pirštu baksnoja į teritorijų planavimo sudėtingumą Kuršių nerijoje. Esą problema ta, kad yra krūva specialiųjų planų: Neringos savivaldybės teritorijos bendrasis planas, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, Kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas.

„Yra keturi planai, kurie vienas kitam prieštarauja, o kai kurie planai, netgi patvirtinti vyriausybės, net prieštarauja įstatymams. Pavyzdžiui, Nidoje ir Pervalkoje numatytas kempingas. Viskas kaip ir būtų gerai, bet ten yra registruotas valstybinis miškas. Iškart susiduri su situacija, kad paskirtis yra nekeičiama. Žodžiu, metai iš metų yra popierizmas, per sudėtingas reglamentavimas dėl baimių, jog kažkas pasistatys namuką ar dar ką nors“, – aiškino D. Jasaitis.

Kaip teigė Neringos savivaldybės meras, praėjusią savaitę įvyko susitikimas su architektais ir buvo suformuotas uždavinys pateikti vizualinius pasiūlymus Nidos prieplaukai sutvarkyti. Vasarį taip pat esą turėtų būti tvirtinamas techninis Juodkrantės uosto projektas. „Dėl centrinės Nidos aikštės statybininkai jau antrus metus teismuose aiškinasi santykius. Kai išsiaiškins, pradėsime antrąjį aikštės tvarkymo etapą. Šią savaitę taip pat kalbėsiu dėl „Agilos“ kultūros centro, turime padarę techninį projektą, dabar žiūrėsime, kaip seksis su finansavimu“, – darbus vardijo D. Jasaitis.

LRT.lt mero perklausus, kada realiai galėtų įvykti molo tvarkymo darbai, D. Jasaitis teigė, jog kol kas kalbama apie vizualizaciją su tarpiniu paskaičiavimu, kiek tai gali kainuoti. „Per savo kadenciją norėčiau matyti realius darbus, bet, žinant, kad Neringoje teisinė dokumentacija tvarkoma apie dešimtmetį pastatyti namukui, net nežinau, su kokiais iššūkiais susidursime tvarkant molą. Merai keičiasi ir keičiasi, kai vienas pradeda, kitas baigia. Čia kaip su tomis piramidėmis, kurias statė faraonai po šimtą metų“, – lygina D. Jasaitis.

Tuo metu žvejų uostas, pasak mero, priklauso privatiems asmenims. Pastarieji esą jau dešimt metų dirba su teritorijų planavimo dokumentais. „Per dešimt metų jie gavo sąlygas iš visų institucijų ir rengia techninį projektą“, – pridūrė D. Jasaitis.

Nori matyti modernią Nidą

Mero pasiteiravus, kokią Nidą jis norėtų matyti, atsakė: „Senamiesčio dalį turime palikti tokią, kokia yra. Tačiau „Auksinės kopos“, tas pats žuvininkystės ūkis kiek metų stovi, vasaros valgykla ant jūros kranto apaugusi medžiais. Nepykit, aš noriu matyti modernią, gražią ir patrauklią Nidą. Mes konkuruoti galime tik per kokybę, kad ir ką kas nors sakytų, aš myliu gamtą, pats gimiau miškininkų šeimoje, pats Neringoje sodinau daug medžių, bet atvažiuokit dabar į Neringą – nėra nė vieno gamtos mylėtojo, kuris dabar vaikščiotų po mišką ir pas mus poilsiautojų. Reiškia, žmonės važiuotų tik į komfortabilius viešbučius, su mini SPA, baseinu ir geru vaizdu pro langą. Kol šito neperlips mūsų kontroliuojančios institucijos, nesupras, kad tik taip gali būti, tol Neringa bus merdinti.“

Pasak D. Jasaičio, Neringa jau yra praradusi visas europines investicijas.

„Pažiūrėkit, nebėra jokių europinių pinigų, turizmas nebefinansuojamas. Kurortams išvis jokių pinigų šiame etape nėra, nė euro cento. Taip kad tik vyriausybės dėka [galima gauti finansavimą]. Savivaldybė gali pasistatyti vieną nedidelį namuką, labai susiveržusi diržus. Turistai pinigus palieka ne savivaldybei – visi mokesčiai – akcizas, PVM, viešbučių mokesčiai, – keliauja valstybei. Jei valstybė taip saugo, turėtų ir investuoti“, – įsitikinęs D. Jasaitis.