Pedagogai pradeda ruoštis streikui

  • Teksto dydis:

Vyriausybei nutarus, kad Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) su profsąjungomis suderėta švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis turi būti keičiama, profsąjungos pradeda rengtis kolektyviniam ginčui.

„Pradėsime pasiruošimo kolektyvinam ginčui ir galimam streikui procedūras, nes tai yra kolektyvinės sutarties vilkinimas ir susitarimų nevykdymas. Ar tai prives iki streiko, ar ne, negaliu pasakyti, bet pradėsime procedūrą, kaip savotišką spaudimo priemonę, kad būtume pasiruošę“, - BNS sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovas Andrius Jurgelevičius.

Anot jo, dėl pasirengtimo ginčui su Vyriausybe antradienį sutarė daugumos profesinių sąjungų vadovai.

„Mes tokia logika vadovaujamės - jeigu Vyriausybė įgaliojo Švietimo ir mokslo ministeriją derėtis, tai po dvejų metų derybų pasakyti, kad ne taip susiderėta - mums taip netinka“, - sakė jis.

„Taip pat ruošiame skundą Tarptautinei darbo organizacijai dėl pažeistų socialinio dialogo principų“, - teigė A.Jurgelevičius.

Vyriausybė pirmadienį pasitarime aptarusi švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą nurodė ŠMM jį tobulinti.

„Klausimas grąžintas ministerijai, buvo tokia nuomonė, kad kolektyvinėje sutartyje negali būti įrašomas biudžetas. Sutartis gal ir tiktų, tik be finansinės išraiškos“, - BNS sakė viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos su profesinėmis sąjungomis suderintą projektą, sutarties įgyvendinimui iki 2022 metų reikėtų beveik 0,5 mlrd. eurų valstybės biudžeto lėšų.

„Mums buvo pasakyta, kad finansinę dalį reikia išimti iš sutarties ir finansų ieškoti savo asignavimuose. Liks viskas, kas yra, tiktai be pinigų, taip išeina“, - aiškino viceministrė.

Pagal dabartinį projektą, be kita ko, ne mažiau kaip 5 proc. kasmet turėtų didėti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai, didesni atlyginimai turėtų būti mokami ir turintiems 20 ir 25 metų pedagoginio darbo stažą, taip pat turėtų būti rengiama ilgalaikė pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa, o susitarimui dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo principų pasiekti nustatomas trijų mėnesių terminas.

Rugpjūčio pabaigoje premjeras Algirdas Butkevičius su profesinėmis sąjungomis aptarė parengtą kolektyvinį susitarimą, po šio susitikimo Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus žurnalistams sakė, kad kolektyvinę sutartį tikimasi pasirašyti rugsėjį. Tačiau jis konstatavo, kad visų pedagogų reikalavimų įgyvendinti nepavyks ir pozicijas dar reikės derinti.

Projektą vertinusi Finansų ministerija laikosi nuomonės, kad kolektyvinė sutartis neturėtų būti siejama su papildomu finansavimu ir į ją iš viso neturėtų būti įtrauktos darbo apmokėjimo ir kitos nuostatos, kurioms įgyvendinti reikia papildomų valstybės biudžeto lėšų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu mano, kad tokią sutartį su profsąjungomis turėtų pasirašyti Švietimo ir mokslo ministerija, o ne Vyriausybė.

Anot S.Kauzonienės, pirmadienį nebuvo nuspręsta, kas pasirašytų sutartį.

Daliai pedagogų atlyginimai pastarąjį kartą šiek tiek didėjo nuo šio rugsėjo minimalius tarnybinių atlyginimų koeficientus kilstelėjus iki vidutinio dydžio.


Šiame straipsnyje: pedagogaimokytojaistreikas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Blogai, kad atlyginimai eina vis mažyn. Tai naikina vidaus rinką. O išorės rinka nyksta pati. Ar gali Donaldas Trumpas, tapęs JAV prezidentu, pakelti muitus pasaulyje? Taip, JAV jis turi tam teisę (nurodyta čia). Kitos šalys, atsilygindamos, pakeltų jų muitus. Mažai ir tik į eksportą orientuotai Lietuvai reikėtų pasiruošti tokiai įvykių eigai. Čia yra žymiai blogiau, negu Rusijos embargas, kurio kaltininkais esame mes patys. Klauskite kandidatų į Seimą, ar jie supranta grėsmę. Daugiau apie tai, guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

Kęstas

Kęstas portretas
Ką svarbiausia turime padaryti dabar? Šiais laikais tik talentų trūkumas riboja ūkio augimą. Kad talentai iš Lietuvos provincijos galėtų vystytis Lietuvoje, būtina panaikinti prieštaraujantį Konstitucijai mokamą aukštąjį mokslą gerai besimokantiems, bet neturėjusiems brangių korepetitorių. Panaikinti privalomą tarnybą kariuomenėje, nes ji išvaro daug jaunuolių į emigraciją. Dabar mes talentingus, bet ne tokius pat pasiturinčius, kaip mes, Lietuvos provincijos gyventojus eksportuojame į užsienį. Pakelti talentų, pritrauktinų iš užsienio, algas. Jiems mokamos algos turi būti didesnės, negu algos panašiose sąlygose užsienyje. Tam pinigų galima sutaupyti, dar daugiau apribojant kyšininkavimą ir įteisintas vagystes mūsų švogerių visuomenėje. Masiulio, karalienės Mortos ir auksinių šakučių istorijos yra gera pradžia. Dauguma pritrauktų talentų sukuria dabar taip reikalingas darbo vietas ir ūkio augimą mums visiems. Daugiau apie tai, guglinant: mokslas-studijos-ekonomika.

Arunas

Arunas portretas
Gal geriau vietoj surudyjusiu haubicu ir viso kito karinio meslo, tuos pinigus rimtesniem tikslam, o ne isivaizduojamo prieso vienos ponios galvoje sapnuojancios
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių