- Paulina Levickytė/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pedagogų profesinių sąjungų atstovai daug vilčių į Vyriausybės inicijuojamą siekį pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo politikos nededa.
Profsąjungų lyderiai apgailestauja, kad į derybas pakviesti nebuvo, todėl, samprotauja jie, politikų iniciatyva dėl švietimo sistemos, ko gero, yra tik dar vienas manevras prieš artėjančius Seimo rinkimus.
„Kol kas niekas į jokias derybas nekvietė, bet mes vis tiek išsiuntėme savo pamąstymus, pozicijas, pasiūlymus, kas galėtų būti įtraukti į tą susitarimą. Išsiuntėme visoms institucijoms: Prezidentūrai, Seimui, Vyriausybei bei atskirų frakcijų seniūnams, bet jokios reakcijos iš nieko negavome. O mes tai padarėme dar rugsėjo pirmoje pusėje“, – Eltai sakė Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas.
Anot jo, pasirinktas laikas prieš rinkimus deryboms taip nėra pats geriausias.
„Turiu keistą abejonę, nes jie nevykdo susitarimų, kurie pasirašyti jau 2017 metais. Tai klausimas, kaip bus vykdomas naujo dokumento įsipareigojimas. Jeigu žiūrėtume, kaip vykdomas Krašto apsaugos ministerijos susitarimas – tai jei taip būtų vykdoma švietimo politika, tai būtų labai gerai. Bet kol kas to susitarimo net nėra ir aš apskritai sunkiai įsivaizduoju, ar jis artimiausiu metu atsiras, bet, kaip suprantu, čia yra žaidimai prieš rinkimus ir kas ką gražiau pasiūlys“, – sakė E. Milešinas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas taip pat tvirtino, kad jokiose derybose jo kuruojama profsąjunga nedalyvavo.
„Mūsų galbūt privengia, bijo, kad kažkam nepritarsim ir panašiai. Susitarimas iš tiesų labiau su rinkimais susijęs, negu su gilinimusi į kažkokią esmę“, – teigė jis.
Rugsėjo viduryje premjeras Saulius Skvernelis išsiuntė kvietimą Seime atstovaujamų politinių partijų atstovams, kviesdamas kartu parengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.
Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis Eltai teigė dar nežinąs, kada galima tikėtis politinių partijų susitarimo dėl švietimo. Anot jo, susitarimas turi būti parengtas kokybiškai, atsižvelgiant į visų pusių interesus.
„Nežinau, kada bus konkretus tekstas, tada ir pažiūrėsim, ar jis yra tinkamas politinėms partijoms. Jeigu jis būtų tinkamas, tai tikrai mes greitai pasirengtume“, – pirmadienį po Švietimo tarybos posėdžio Seime Eltai sakė Vyriausybės vicekancleris.
D. Matulionio teigimu, svarbiausia, kad susitarimas būtų tikslus, kokybiškas ir atitinkantis visų pusių interesus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos5
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...