- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje pernai 43 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai valdė 83 žiniasklaidos priemones, skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).
Iš viso šalyje veikė 1056 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė STIRNA.info.
Anot TILS pranešimo, per metus žiniasklaidos priemones valdančių politikų ir valstybės tarnautojų bei jų sutuoktinių skaičius beveik nepasikeitė – 2019 metais tokių asmenų buvo 44, o valdomų žiniasklaidos priemonių sumažėjo penktadaliu – nuo 101 iki 83.
„Labai norėčiau, kad žiniasklaida žengtų koja kojon su laiku ir veiktų pagal aukščiausius skaidrumo standartus – skelbtų informaciją apie savininkus, vadovų bei vyriausiųjų redaktorių interesus, savo elgesio taisykles bei metines finansines ataskaitas“, – sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Labai norėčiau, kad žiniasklaida žengtų koja kojon su laiku ir veiktų pagal aukščiausius skaidrumo standartus – skelbtų informaciją apie savininkus, vadovų bei vyriausiųjų redaktorių interesus.
Pernai su žiniasklaida buvo susiję aštuoni Seimo nariai ir dešimt tarybos narių iš Ignalinos, Kelmės, Plungės, Radviliškio, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Zarasų rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybių. Taip pat – vienas savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas, vienas europarlamentaras bei 13 anksčiau rinkimuose kandidatavusių politikų.
Žiniasklaidos priemones valdė dešimt sutuoktinių tų asmenų, kurie pernai užėmė savivaldybės tarybos nario pareigas – tokių buvo penki, Seimo nario pareigas – trys. Taip pat žiniasklaidos priemones valdė vieno mero ir vieno valstybės tarnautojo sutuoktiniai.
Pernai žiniasklaidos priemones valdė po penkis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (septynios priemonės) ir Darbo partijos (23 priemonės) atstovus, po keturis Lietuvos socialdemokratų partijos (šešios priemonės) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (keturios priemonės) atstovus.
Taip pat tarp valdančių žiniasklaidos priemones buvo du Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai (trys priemonės) ir du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai (dvi priemonės), po vieną partijos „Tvarka ir teisingumas“ (trys priemonės), Lietuvos liaudies partijos (dvi priemonės) ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ (dvi priemonės) atstovai.
Žiniasklaidos priemonių turėjo po vieną asmenį, kurie kandidatavo su visuomeniniais rinkimų komitetais „Kitaip“ (trys priemonės), „R. Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ (dvi priemonės), „Už geresnę ateitį Marijampolėje“ (viena priemonė), „Už vieningą Kelmę“ (dvi priemonės) ir „Vieningi Zarasai“ (viena priemonė).
Nuo 1996 metų iš viso 55 politikams bei valstybės tarnautojams priklausė 93 žiniasklaidos priemonės. Per šį laikotarpį politikų bei valstybės tarnautojų sutuoktiniams (tokių buvo 12) iš viso priklausė 25 žiniasklaidos priemonės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika3
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius1
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...
-
Orai: kai kur Lietuvoje iš dangaus krito snaigės7
Kai kuriose Lietuvos vietovėse pasnigo. Meteorologai prognozuoja, kad ir artimiausiomis dienomis šiltu pavasariu nekvepės. ...