Pilkąją migraciją dangsto įstatymų spragos

Tarpininkams neretai vis dar talkina migracijos sistemoje dirbantys pareigūnai, o kelerius metus veikianti sukčiavimo schema dangstoma net kai kurių politikų.

Sudėtingos procedūros ir galbūt specialiai paliktos spragos įstatymuose, ne tik ilgina prašančiųjų leidimų gyventi ar dirbti Lietuvoje eiles, bet ir leidžia kurti nusikalstamas schemas, atveriančias kelius į Europos Sąjungą nepageidaujamiems ar net grėsmę nacionaliniam saugumui keliantiems asmenims.

Tokias išvadas darančios specialiosios tarnybos pirštu duria į migracijos sistemą: esą ši taip sutvarkyta, kad gauti leidimą atvykti į Lietuvą be tarpininkų beveik neįmanoma. Tai yra, užsieniečiui tereikia žinoti kur kreiptis, ir už kokį tūkstantį eurų, o jei atvejis sudėtingas, gal ir keliolika tūkstančių, dokumentai bus sutvarkyti.

Schemoje veikia net tik sistemą puikiai išmanantys tarpininkai, garsios advokatų kontoros, bet ir migracijos sistemoje dirbantys pareigūnai.

„Pažymoje nurodyta ir migracijos sistemoje, kurie asmenys aktyvūs padedant tarpininkaujant tokius leidimus. Ten nėra ypatingas sąrašas, keletas asmenų, kuriuos peržiūrėjau ir pažįstu, jau sistemoje nedirba, keletą dar reikėtų patikrinti“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Kone puse visų išduodamų vizų, leidimų gyventi ar dirbti įtartini – gauti per fiktyvias ar įkuriant netikras įmones, klastojant duomenis ar apeinant reikalavimus.

„Panoramos“ turimais duomenimis, atlikę analizę pareigūnai daro išvadą, kad kone puse visų išduodamų vizų, leidimų gyventi ar dirbti įtartini – gauti per fiktyvias ar įkuriant netikras įmones, klastojant duomenis ar apeinant reikalavimus. Pernai vien laikinų leidimų gyventi Lietuvoje išduota beveik 20 tūkst., todėl skaičiuojama, kad migracijos šešėlyje gali suktis dešimtys mln. eurų.

„Tos pilkosios migracijos mastai – nenormaliai dideli. Tai nėra vienetiniai atveja, tai – dešimtys procentų, tai kiek mes matome“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Migracijos departamento vadovė situacijos nedramatizuoja. Esą įtartini tarpininkai žinomi, patobulinus teisės aktus jų apskritai mažėja, imta bendradarbiauti su tarnybomis, o departamente įkurtas kontrolės skyrius. Nors čia pat atskleidžia, kad iki šiol nežinoma, kiek yra tarpininkų.

„Kiek tų tarpininkų sunku paskyti, nes tai pilkoji zona, lyg ir veikia teisėtai, negalėčiau tokio skaičiaus duoti. Mes kiekvieną įtarimą menkiausią – ar skundas, pranešimas – tikrinam su tarnybom, bandom patikrinti tą įmanomą visą informaciją. Kol kas neesame gavę informacijos ir neesam patys nustatę, kad būtų tokie dalykai, būtų daromi“, – teigė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

„Nu jo, migracijos departamento vadovė geriau žino už specialiąsias tarnybas. Manau, net suvokimo problemos nėra. Kriminalinė žvalgyba – šis migracijos klausimas, jau yra jų dėmesio centre. Tai to nematyt...“ – stebėjosi V. Bakas.

Pabrėžiama, kad migracijos sistemos pareigūnų krūviai milžiniški, todėl ir dokumentų tikrinimas tampa formalus. Surištos ir teisėsaugos rankos, nes vadinamąją pilkąją migraciją dangsto įstatymų spragos.

„Reikia atidžiai žiūrėti, nes tie politikai, kurie atstovauja verslui, gali būti skirtingi. Vieni nuoširdžiai rūpinasi ir galvoja, kad kažkas daro ne taip, ir verslui turi būti atidarytos durys, o gal ir yra tie, kurie prisidengdami, gindami verslą, daro tai, ką daro“, – svarstė Seimo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narys Audronis Ažubalis.

Kitą savaitę Vyriausybei žadama pristatyti ilgus metus vilkintą migracijos sistemos reformą. Siūloma naikinti migracijos departamentą, o vietoje jo steigti Migracijos tarnybą. Ji perimtų ne tik departamento, bet ir dalį policijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijų, susijusių su migracija.