Panika dėl atimamų vaikų nesibaigia: kaip į patarimus internete reaguoja pareigūnai?

Ragina ramiai pasikalbėti

Praėjusią savaitę portalas rašė, kad socialiniuose tinkluose plinta neva kaimynų parašytas perspėjantis laiškas mažamečius auginančiai šeimai. Daugiabučio laiptinėje rastame laiške rašoma: „Norime jus perspėti, kad kantrybė jau baigėsi. Jūsų pastovus klyksmas ir jūsų vaikų klyksmas nuo ryto iki vakaro, bei naktimis, yra tikrai nepakenčiamas! Jūs nesugebate valdyti savęs! Jūs nemokate normaliai kalbėti, nuolatos rėkaujate ant savo vaikų! Normalu, kad ir jūsų vaikai elgiasi taip pat. Nuo pat ankstyvo ryto jūsų šeima klykauja. Jeigu nepakeisite savo elgesio, kreipsimės į policiją ir vaikų teisių inspekciją. Kaimynai.“

Anoniminis kaimynų laiškas buvo parašytas su viena kita gramatine klaida. Atsako į šiuos perspėjimus nepabūgo duoti ir pati mažamečius auginanti mama. Moteris pakvietė kaimynus patiems savo akimis įsitikinti, kad jų šeimoje prieš vaikus nėra naudojamas smurtas.

"Facebook"nuotr.

Portalui komentavę policijos atstovai tikino, kad gavus tokį laišką jo nereikėtų išmesti į šiukšlių dėžę, o vertėtų jį išsaugoti. Kaip nustatyti, ar tokie anoniminiai laiškai perspėja apie rimtą ketinimą, ar yra tik neturinčių ką veikti žmonių pokštas? Nors policijos atstovams, nežinantiems visų aplinkybių ir kaimynų asmeninių santykių bei bendravimo ypatybių, yra sunku įvertinti situacijos rimtumą, jie visgi turi patarimų. "Gavęs tokį laišką žmogus pats turi adekvačiai įvertinti, ar probleminė  situacija yra susidariusi, ar tam tikra aprašoma problema iš tiesų egzistuoja. Patartume tokį laišką išsisaugoti, neišmesti, pasilikti", – teigia Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Simona Ludavičiūtė.  

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistai pirmadienį taip pat pasidalijo patarimais, kaip mažamečius auginančioms šeimoms tokiu atveju elgtis.

Per savaitę vidutiniškai sulaukiame apie dešimt anoniminių skambučių dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.

"Visų pirma, jeigu šeimoje yra užtikrinama tinkama vaikų priežiūra, nėra pažeidžiamos vaikų teisės, patariame ramiai reaguoti į susiklosčiusią situaciją ir ieškoti bendro dialogo, sutarimo tarp kaimynų. Iš tėvų atsakymo priekaištaujantiems kaimynams galima spręsti, jog būtent tokio sutarimo ir yra ieškoma, nes atsakyme yra aiškinama šeimos situacija, kviečiama ramiai pasikalbėti, išspręsti šią situaciją taikiai ir geranoriškai", – rašoma VVTAĮT portalui atsiųstame laiške. 

Kaip ir policijos pareigūnai, taip ir VVTAĮT specialistai pripažino, kad per pastarąjį mėnesį padaugėjo kaimynų pranešimų apie galimai pažeidžiamas vaikų teises ir nesaugią jų aplinką šeimoje. "Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pastaruoju metu sulaukia daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, lyginant su ankstesniais mėnesiais. Pastebėtina, jog nėra būtina apie galimą vaiko teisių pažeidimą pranešančiam asmeniui nurodyti savo kontaktų, todėl informacija apie pranešėjus nėra kaupiama. Per savaitę vidutiniškai sulaukiame apie dešimt anoniminių skambučių dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, iš kurių ne visi pasitvirtina", – rašoma VVTAĮT atstovės Valdos Dirginčienės atsiųstame laiške.

Sulaukus skundų apie vaikų keliamą triukšmą namuose ir galimai nesaugią jiems aplinką, specialistai tikina, kad reaguoja ir nagrinėja atvejus, atsižvelgdami į grėsmės vaikui lygį. "Vaiko teisių apsaugos specialistai vertina grėsmės vaikui lygį, lankosi vaiko gyvenamojoje vietoje, bendrauja su vaiku, jo tėvais (globėjais/ rūpintojais) bei vertina kitą, su vaiku ir jo socialine aplinka susijusią informaciją. Grėsmės vaikui lygis gali būti ir nenustatytas (nenustatytas gali būti ir tais atvejais, kai pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo nepasitvirtino arba nėra tiek rizikos veiksnių, jog būtų nustatytas pirmasis arba antrasis grėsmės vaikui lygiai), tada pranešimo nagrinėjimas baigiamas", – rašoma tarnybos pranešime.

Išdėstė šešis patarimus

Kol atsakingi specialistai kalba apie kompromisų ieškojimą ir ramų reagavimą į grasinančius kaimynų laiškus, virtualioje erdvėje plinta ir kitokių patarimų. Per porą dienų daugiau kaip 5 tūkst .pasidalijimų sulaukė trumpos taisyklės, kaip reaguoti, kai į šeimos namų duris pasibeldžia VVTAĮT ir policijos atstovai.

Tiesa, šie patarimai mažamečius auginantiems tėvams sukėlė dvejopus jausmus: vieni džiaugėsi, kad "jeigu netyčia reikėtų susidurti su VVTAĮT atstovais, jie turės tarsi gelbėjimosi ratą", kiti tuo tarpu abejoja, ar taip lengvai galima tarnybų atstovams prieš nosį užtrenkti duris.

"Facebook"nuotr.

Įraše rašoma, kad į asmens gyvenamą būstą ar privačią valdą be teismo sprendimo negali patekti nei vaikų teisių specialistai, nei policijos pareigūnai. Į privačią teritoriją tarnybų atstovai neva negali patekti net ir grasindami sankcijomis.

Įraše rašoma, kad teismo sprendimą reikia perskaityti taip pat labai atidžiai –pareigūnams leisti daryti tik sprendime įrašytus veiksmus, o jeigu nesutinkate su teismo sprendimu, jį galite apskųsti per septynias dienas.

"Niekas negali reikalauti tuoj pat jums vykti į apklausą, įvardintą "norim pasikalbėti" ar pan. Dėl apklausos reikalaukite atsiųsti šaukimą (turi būti nurodytas jūsų statusas apklausoje), o į apklausą turite teisę atvykti su advokatu. Advokatui susirasti ir vizitui su juo susiderinti reikia laiko, pvz., savaitės", – patariama ir primenama, kad per tiek laiko bus galima apsiraminti po streso ir apmąstyti, ką kalbėti ir ginti savo poziciją.

Policijos pareigūnas patekti į žmogaus gyvenamąją patalpą, teritoriją be gyventojo sutikimo ir be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu gali tuomet, kai siekiama užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai. Taip pat besąlygiškai visais tais atvejais, kuomet įtariama, kad gali kilti reali grėsmė žmogaus sveikatai bei gyvybei.

Patarimuose dėstoma, kad šeimos atstovas turi teisę reikalauti apklausą arba pokalbį su pareigūnais filmuoti arba daryti garso įrašą. "Tai labai disciplinuoja pareigūnus ir tuomet pasitaiko mažiau žmogaus teisių pažeidimų", – žarstoma aktuali informacija.

Portalui susisiekus su šią informaciją paviešinusiu Mantu, jis tikino, kad jis patarimų nerinko. "Maždaug prieš savaitę naršiau internete ir netikėtai pamačiau vyro pasidalintą nuotrauką su patarimais, kaip reikėtų elgtis tuomet, kai netikėtai teks susidurti su vaikų teisių apsaugos darbuotojais ir policija. Tai perskaitęs ir šiek tiek pasidomėjęs internete susidariau nuomonę, jog šie patarimai skamba logiškai. Tad nieko nelaukęs nusprendžiau pasidalinti savo administruojamoje miestelio "Ventos skelbimai!" grupėje su kitais žmonėmis, – priežastį, kodėl pasidalijo šiuo įrašu ir ragino patarimus skleisti kuo plačiau įvardijo Mantas. – Esu vienas iš tų žmonių, kuris nepasitiki valdžios žodžiais ir ypatingai veiksmais. Vaikai yra mūsų ateitis."

Neatspindi teisinio reguliavimo

Portalo kalbinta policijos atstovė tikino, kad šios viešojoje erdvėje plintančios įžvalgos neatspindi teisinio reguliavimo, kadangi pareigūnų atliekami procesiniai veiksmai priklauso nuo individualios situacijos kiekvienu konkrečiu atveju.

Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausiosios specialistės Justinos Kazragytės, pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą, policijos pareigūnas patekti į žmogaus gyvenamąją patalpą, teritoriją be gyventojo sutikimo ir be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu gali tuomet, kai siekiama užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai. Taip pat besąlygiškai visais tais atvejais, kuomet įtariama, kad gali kilti reali grėsmė žmogaus sveikatai bei gyvybei.

"Įprastai gyventojai, pas kuriuos atvyksta policijos pareigūnai kartu su kitų institucijų atstovais, apie tai yra iš anksto informuojami ir žino atvykimo tikslą. Tačiau tai vėl priklauso nuo situacijos, kuri visuomet yra individuali, priklauso nuo pareigūnų atliekamų tyrimų proceso stadijos. Visais atvejais teisės aktų numatyta tvarka asmuo turi teisę į gynėją bei skųsti pareigūnų priimtus sprendimus, su kuriais nėra sutinkama", – paaiškino J. Kazragytė.