Policijos vadas: mumis niekada nepasitikės labiau nei ugniagesiais

Policija ne tik ištiesia pagalbos ranką žmonėms, ji turi atlikti ir represinę funkciją – bausti juos už administracinius pažeidimus. Dėl to visada bus manančių, kad policija nėra gera, įsitikinęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis. 

„Turime apie 70 tūkst. nusikaltimų. Žmonės (ir tie, kurie, kaip išaiškinama, padarę nusikaltimus, ir tie, kurie, deja, nukentėję ir galbūt nesulaukę to momento, kai nusikaltimas išaiškinamas), nėra patenkinti policijos veikla. Dėl to mes tikrai niekada nebūsime [aukščiau už ugniagesius]“, – interviu LRT Radijo laidai „112“ sako S. Skvernelis.

Sveikindamas kolegas su Angelų sargų arba Policijos diena, be įprastų linkėjimų – tikėjimo, vilties, ištvermės, atsakomybės, policijos generalinis komisaras turėjo ir netradicinių: „Tiems darbuotojams, kuriems nemielas šis darbas, pagalvoti, ar verta toliau būti policijos pareigūnu ir kankintis: kankinti save, savo šeimą, visuomenės atstovus. Taigi linkiu pagalvoti ir priimti galutinį sprendimą.“

– Kai tik buvo įkurta Policijos akademija, buvo labai daug norinčių tapti policininkais. Kokia padėtis yra dabar?

– Galbūt nėra tiek daug norinčiųjų, kiek jų buvo besikuriančios valstybės pradžioje. Šiandien, beje, mes neturime Policijos akademijos, turime tik Policijos mokyklą. Per paskutinį stojimą, paskutinę vasarą, policininko profesiją ketino pasirinkti apie 800 žmonių. „Filtrus“ (sveikatos patikrinimą, patikimumo patikrinimą) praėjo apie 300 iš jų. Mes turime 150 žmonių kvotą, taigi įstojo 150 policijos pareigūnų, pirminės grandies policijos patrulių. Studijas aukštojoje mokykloje, Mykolo Romerio universitete, Viešojo saugumo fakultete, teisę ir policijos veiklą pasirinko daugiau nei 100 jaunuolių. Šiandien policijos sistemoje, jei kalbėtume būtent tik apie pareigūnus, turime trečdalį moterų. Jos tikrai sėkmingai darbuojasi.

– Kokias sritis jos dažniausiai renkasi?

– Ikiteisminio tyrimo tyrėjos, nepilnamečių reikalų inspektorės. Turime ir apylinkės inspektorių, bet pagrindas, žinoma, yra tyrėjų blokas.

– Kiek šiuo metu iš viso Lietuvoje dirba policijos pareigūnų?

– Policijos sistemoje dirba apie 12 tūkst. žmonių. Iš jų 9900 yra policijos pareigūnai.

– Nemaža dalis mūsų klausytojų nemato policijos pareigūnų patruliuojančių gatvėse. Taigi kyla klausimas, ar trūksta policininkų, ar jie vengia tokių pareigų?

– Iš tikrųjų yra patrulių trūkumas. O kad nemato – galbūt prie kiekvieno namo ir nepamato važiuojančio ar stovinčio pareigūno. Jei pažiūrėtumėte į pajėgų valdymo sistemą, kur mes matome realiu režimu veikiančias policijos pajėgas, Lietuvos žemėlapis tirštas nuo policijos patrulių, ypač – savaitgalį, nes penktadienį, šeštadienį, sekmadienį šios pajėgos yra stiprinamos kiekviename rajone, net ir mažiausiame. Mes užtikriname, kad du policijos patruliniai ekipažai būtų nuolatos. Jau nekalbu apie tai, kad dar yra operatyvinės grupės, apylinkės inspektoriai, kelių policijos tarnyba... Žinoma, noras matyti daugiau policijos visada yra, bet šiandien jos galime turėti tiek, kiek jos turime.

– Bet nelabai galima pastebėti gatvėse vaikščiojančių pareigūnų.

– Jei pėsčią patrulį tikitės pamatyti kažkur užmiestyje, jį pamatyti bus sunku. Bet mieste, miesto centre, kur tai yra aktualu, pėstieji patruliai taip pat patruliuoja.

– Ar darbo sąlygos turi didelę reikšmę rezultatams?

– Žinoma.

– O ko trūksta?

– Tuose komisariatuose, kurie paskutiniais metais renovuoti arba pritaikytos naujos patalpos, vienas kitas – pastatytas naujai, tikrai ir rezultatai, ir mikroklimatas ir atmosfera yra kitokie. Ir dirbantis kolektyvas, ir tie žmonės, kurie ateina į policiją, jaučiasi oriai, patekę į solidžią valstybės įstaigą, kuri atitinka visus būtinus reikalavimus. Darbo sąlygos, darbo įrankiai – tai labai svarbu tiek policijos pareigūnams, tiek ir mūsų piliečiams.

– Ar, Jūsų nuomone, nedaugėja policijos funkcijų?

– Policijos funkcijų ir taip gana daug, tai yra kone amžinas klausimas – ar policijos daug, ar mažai. Tai priklauso nuo to, kokias funkcijas vykdome. Šiandien, kol mes turime senąjį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, tos funkcijos yra tikrai dubliuojamos, ir yra daug straipsnių, kurie yra žinybingi ir kitai valstybinei institucijai, ir mums. Dažnai tam tikrus darbus reikia atlikti mums. Bet vėl gi tai yra apsisprendimo reikalas, nes dar kartą sakau – vykdyti funkcijoms reikalingas ir pareigūnų skaičius.  

– Kokia šiandien yra kriminogeninė situacija?

– Kalbant apie organizuotą nusikalstamumą, apie smurtinius nusikaltimus, turtinius nusikaltimus, jų visą laiką buvo, yra ir bus. Situacija yra tokia, kad šiandien nėra jų didžiulio augimo, yra mažėjimas. Bet tai ne visada nusako realią padėtį. Pagrindinis dalykas yra žmonių savijauta. Ji yra nustatoma sociologinių tyrimų metu. Tyrimų rezultatai pasako, ar žmogus jaučiasi saugus ir kaip jis vertina kriminogeninę situaciją. Paskutinių metų tyrimai rodo, kad to saugumo jausmo pas mūsų žmones yra gerokai daugiau.

– Kaip pastaraisiais metais keičiasi nusikaltimų pobūdis?

– Nusikaltėliai labai puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų, ypač – ekonominių sąlygų. Prie tų tradicinių nusikalstamų veikų, susijusių su nelegalia narkotikų apyvarta, kontrabanda, vagystėmis, tradiciniais nusikaltimais, kurie eilę metų nusikaltimų struktūrose sudaro beveik pusę nusikaltimų, atsiranda naujų nusikaltimų. Ypatingas iššūkis – nusikaltimai elektroninėje erdvėje, tarp jų – sukčiavimai. Vyraujantys nusikaltimai taip pat susiję su šešėliu. Tai – vadinamieji ekonominiai nusikaltimai, kurie nukreipti į valstybės ekonominį pamatą. Turime mes ir tradicinius sužalojimus, smurtinius nusikaltimus. Žinoma, nauja nusikaltimų rūšis, už kurią anksčiau nebuvo atsakomybės, – tai nusikaltimai artimoje aplinkoje. Spektras yra tradicinis, tik įvertinant, kaip minėjau, tam tikrus pasikeitimus pasaulyje, Europoje. O tarp to – ir ta pati kontrabanda. Cigarečių kontrabanda yra viena iš pelningiausių nusikaltimų rūšių.

– Visuomenės pasitikėjimas policija yra nemažas. Tačiau labiausiai žmonės vertina ugniagesių darbą. Ko reikėtų, kad policijos prestižas būtų dar didesnis?

– Matyt, daug ko reikėtų. Turbūt pirmiausia – paprasto suvokimo, kodėl policija taip daro. Policijos darbas skiriasi nuo ugniagesių gelbėtojų, kurie ištiesia pagalbos ranką. Daugeliu atvejų, kai žmogui reikalinga policija, ji taip pat tiesia pagalbos ranką, padeda žmogui, bet policija turi ir įstatymo numatytas funkcijas. Ir tenka bausti žmones už administracinius pažeidimus. Žmonių nubaudžiama gana daug. Dažnai žmonės suvokia, kad, jei mane baudžia už pažeidimą, policija nėra gera. Lygiai taip pat mes turime apie 70 tūkst. nusikaltimų. Žmonės (ir tie, kurie, kaip išaiškinama, padarę nusikaltimus, ir tie, kurie, deja, nukentėję ir galbūt nesulaukę to momento, kai nusikaltimas išaiškinamas) nėra patenkinti policijos veikla. Dėl to mes tikrai niekada nebūsime [aukščiau už ugniagesius]. Niekur nėra taip, kad ugniagesiais arba gelbėjimo tarnybomis žmonės pasitikėtų mažiau nei policija, kuri, be socialinės pagalbos, turi ir represinę funkciją. Todėl reikia suvokti, kokia yra policijos paskirtis. Nepriklausomai nuo norų, nenorų, aplinkybių, mes privalome vykdyti įstatymus ir kartais imtis ir tų priemonių, kurios nėra labai populiarios, bet yra būtinos, norint pasiekti tikslus.

– Sakoma, kad buvimas policininku yra daugiau nei darbas, tai – kaip gyvenimo būdas. Ar sutiktumėte su tuo?

– Aš manau, kad ta dalis žmonių, kurie pas mus šia taisykle vadovaujasi, iš tikrųjų yra patikimi, dori, sąžiningi, profesionalūs pareigūnai, tikrai atliekantys kilnią misiją. Su tokiais pareigūnais, kuriems buvimas policijoje (o tokių pas mus tikrai yra) yra kančia, nemaloni patirtis, tas darbas yra kaip našta, mes iš tikrųjų turime daugiausiai problemų. Tas žmogus, kuris nekenčia savo darbo, jo nevertina, nemyli, negerbia, lygiai taip pat elgiasi ir su paprastu  mūsų piliečiu. Žmogus, susidūręs su tokiu pareigūnu, susidaro neigiamą nuomonę apie visą policiją.

– Ketvirtadienį Lietuvoje minima Angelų sargų arba Policijos diena. Kai sakoma – angelai sargai, iš karto galvoji apie tokius pareigūnus, kurie viską daro, kad žmogus jaustųsi saugiai. Ko Jūs, komisare, palinkėtumėte savo darbuotojams šios profesinės šventės proga?

– Na, galbūt aš palinkėsiu netradiciškai – pirmiausiai tiems darbuotojams, kuriems nemielas šis darbas, pagalvoti, ar verta toliau būti policijos pareigūnu ir kankintis: kankinti save, savo šeimą, visuomenės atstovus. Taigi linkiu pagalvoti ir priimti galutinį sprendimą.
Tiems darbuotojams, kurie sąmoningai pasiryžę dirbti ir tarnauti, noriu palinkėti tikėjimo, vilties ir ištvermės (tą kiekvienais metais sakau). Darbas tikrai nėra paprastas, nėra lengvas. Atsakymų vadovėliuose, instrukcijose tikrai nerasi. Dažniausiai sprendimus reikia priimti žaibiškai, galima ir suklysti. Taigi taip pat noriu palinkėti atsakomybės, kad jie suvoktų, jog policijos pareigūnas, tarnaujantis policijos sistemoje, yra atsakingas ne tik už save, bet ir už pačią sistemą. Galiausiai jis atsakingas už savo šeimą, už visuomenę. Tos atsakomybės kartais mums pritrūksta.

Na ir kiekvienu atveju linkiu savitarpio supratimo ir pagarbos tarp policijos pareigūno ir visuomenės. Visuomenė irgi turėtų suvokti, kad policija yra mūsų visuomenės dalis. Mes visi kartu esame vienos valstybės vaikai, sūnūs ir dukros. Kartais tos pagarbos trūksta ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Linkiu, kad gerbtume vienas kitą ir, jei atsiranda problemų, konfliktų, juos spręstume taip, kai tai numato įstatymai.