Pradėtas tyrimas dėl leidinio „Naisių žemė“

Apie tai kieno ir už kokius pinigus leidžiamas šis laikraštis, laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininke Vaiva Žukiene, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke Laura Matjošaityte ir  „Lietuvos žinių“ vyriausiuoju redaktoriumi Ramūnu Terlecku.

– Leidinyje „Naisių žemė“ nurodytas 200 tūkst. egz. tiražas, nurodytos dvi laikraščio redaktorės Živilė Mediekšienė ir Alina Šalaviejienė. Taip pat čia nurodyta, kad galima užsisakyti ekskursijas po Naisius, galima tiesiogiai stebėti transliacijas iš gandrų lizdo ir t.t. Paskutiniame laikraščio numeryje – 4 Ramūno Karbauskio nuotraukos, interviu su Seimo nare Guoda Burokiene ir panašiai. Pone Terleckai, kaip jūs vertinate tai, kad tokie dalykai atsiranda Lietuvoje?

R. Terleckas: Aš vertinu neigiamai. Tačiau tai tradicinei, įprastai žiniasklaidai senokai buvo suduotas smūgis dar Šemetos laikais, kai buvo panaikintos visos lengvatos tik prasidėjus krizei. Užtat dabar tokiems dariniams yra vietos. Jie atsiranda iš niekur ir nežinia, nei kas juos leidžia, nei kas juos finansuoja. O pažvelgus į turinį, tai tarsi Europos fondų įsisavinimas, kažkam sukuriamos darbo vietos, kažkas kažką nuveikia, o naudos jokios.

– Į laidą kvietėme Ramūną Karbauskį, kurio leidinyje labai nemažai. Tačiau per savo atstovus jis atsakė, kad su šiuo leidiniu neturi nieko bendra ir net nežino, kas jį leidžia, galbūt Naisių bendruomenė. Ar bendruomenė gali išleisti 200 tūkst. egz. tiražo leidinį, kai vien išleidimas kainuoja keliolika tūkstančių eurų. Šis leidinys iš viso yra 7-as. Šiemet pirmas, tačiau pernai prieš rinkimus leistas 3 kartus, ankstesniais metais – kartą metuose. Ponia Matjošaityje, ar tiesa, kad šis leidinys ankstesniais metais buvo deklaruotas kaip politinė reklama?

L. Matjošaitytė: Taip, 2016 m. leidinys „Naisių žemė“ buvo deklaruotas VRK, kaip politinė reklama, buvo nurodytos išlaidos ataskaitose – jos siekė beveik 14 tūkst. eurų. Kalbant apie šį konkretų leidinį, tai neturime informacijos, VRK turėtų įvertinti šių konkrečių publikacijų turinį, ar jis atitinka politinių partijų finansavimo kontrolės įstatyme pateiktą politinės reklamos apibrėžimą, ar visgi laikytinas išimti, t. y. įprastinio pobūdžio informacija apie valstybės politikų veiklą.

– Kaip įsivaizduojate, kaip toks dalykas turėtų būti apiformintas, kad niekam nekiltų jokių klausimų?

L. Matjošaitytė: Dabar yra ne politinės kampanijos laikotarpis, taigi politinė reklama dabar neturi būti žymima. Tačiau bet kuriuo atveju ji turėtų būti atskirta nuo kitos informacijos.

Dabar yra ne politinės kampanijos laikotarpis, taigi politinė reklama dabar neturi būti žymima. Tačiau bet kuriuo atveju ji turėtų būti atskirta nuo kitos informacijos.

– Tai atrodo kaip vieninga informacija, bet tą turėtų vertinti specialistai. Kaip turėtų būti įformintas toks leidinys, jei tai apskritai žiniasklaida, ponia Žukiene?

V. Žukienė: Eidama į laidą pasitikrinau Kultūros ministerijos registre, kur juridiniai asmenys turėtų deklaruoti savo savininkus, tiražus ir t.t. Tačiau šito laikraščio neradau. Tai jau yra pažeidimas, jei mes žiūrime į tai, kaip į žiniasklaidos priemonę, o ne į kažkokį proginį leidinį. Be abejo yra ir daugiau reikalavimų, nes turi būti ir atsakingas redaktorius ir kiti dalykai. Tai yra privaloma visuomenės informavimo įstatyme.

– Čia turiu ir keletą kitų dienraščių, juose normaliai nurodomas leidėjas, vyr. redaktorius, žurnalistai, tiražas, nuo kada leidžiama ir t.t. Pone Terleckai, kaip vertinti tai, kad atsivertu laikraščio metriką siūloma stebėti tiesiogines transliacijas iš gandrų lizdo?

R. Terleckas: Yra labai daug netvarkos tiek įstatymų laikymesi, tiek jų priežiūroje. Atsiranda tokie leidiniai, kad nesuprasi, kas juos leidžia. Kas dedasi internete – dar kitas klausimas, iš kur atsiranda portalai, kas jų savininkai ir t.t. Atsiranda chaosas. Ar tai vertinsime kaip laikraštį, ar kaip reklaminį bukletą, tai turbūt priklauso nuo leidėjų, bet tai, kas čia yra, tai bent jau negražu.

– Bet kuriuo atveju aišku, kad Naisiai asocijuojasi su R. Karbauskiu, aišku, kad su juo asocijuojasi Naisių festivalis, ar kad įdėta nuotrauka, kurioje šalia kitų yra ir R. Karbauskis. Juk nebūtinai turi būti parašyta „Balsuok“, juk tai matoma ir tarp eilučių. Kaip manote?

L. Matjošaitytė: VRK negali teikti išankstinio vertinimo. Atliekame tyrimą ir žiūrėsime ar propaguojamas valstybės politikas, skelbiami jo tikslai, programinės nuostatos, ir tada įvertinsime, nustatysime ar leidinys yra politinė reklama, ar keletas publikacijų yra politinė reklama, ar jos ten išvis nėra.

– Keletas dalykų apie žmones, kurie nurodomi, kaip laikraščio leidėjai. Pavyzdžiui, redaktore pristatoma Živilė Medeikšienė yra buvusi „Naisių vasaros“ direktorė, programos „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ koordinatorė, Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ direktorė (fondo steigėjai A. Mamontovas ir R. Karbauskis). Tai žmogus akivaizdžiai susijęs su R. Karbauskiu. Ar apskritai verta daryti kažkokį tyrimą, ponia Žukiene?

V. Žukienė: Tikrai reikia tą daryti. Tiek redaktorių, akcininkų skelbimas, kas kam priklauso, yra privalomas, ir tai, kad registre, tiesa dabar kuriamas dar vienas registras, yra visiškas chaosas. Tai yra dirva atsirasti visokiems tokiems leidiniams ir leidinukams, politikams turėti savo žiniasklaidos priemones, kas iš tiesų yra labai ginčytinas klausimas. Turime problemų ir su valstybės tarnautojais, kurie tuo pačiu yra ir redaktoriai arba redakcijų darbuotojai, turime problemų su savivaldybių tarybų nariais, kurie taip pat vykdo redaktorių pareigas ir nemato tame jokios problemos. Tikrai yra tų svarstytinų dalykų. Paimsiu tą laikraštį, ir mes savo komisijoje atliksime savo tyrimą.

R. Terleckas: Jei situacija bus nesuvaldyta, tai netrukus atsiras kokia „Mažoji žemė“, „Pakelta velėna“ ar dar koks kitas leidinys. Kas už tai prisiims atsakomybę? Dar pažiūrėkime, ar tikrai tokiu tiražu buvo spausdinta? Kur vaikščiojo pinigai? Kas finansavo? Gal iš tam tikrų fondų, gal ir bendruomenės, bet turi būti aišku.

– Dar vienas dalykas – tai gali būti kažkaip apeinamas politinių partijų finansavimo įstatymas. Nežinau, kada laikraštis išleistas tiksliai, nes tai taip pat nenurodyta. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra visai neseniai gavusi valstybės finansavimą, bemaž pusę milijono eurų. Ta dotacija pervesta tik dabar, laikraštis išleistas anksčiau, nes oficialiai partija dar turbūt neturi pinigų kišenėje. Tai gal kažkas kažkur sumokėjo ir t.t. Turbūt tokie klausimai kyla žiūrint į tokius tiražus?

R. Terleckas: Taip, bet iš kitos pusės žiūrint, tai gal tos moterys, kurios leido, gal jos šiaip pridėjo R. Karbauskio nuotraukų, nežinau kaip čia reikės juridiškai, teisiškai apibrėžti.

– Jei tai būtų pripažinta politine reklama, ar būtų manoma, kad partija iš šio leidinio gavo akivaizdžios naudos, ir tai nebūtų niekur deklaruota. Ar galime kalbėti apie kažkokias sankcijas partijai, kaip politinei organizacijai?

L. Matjošaitytė: Jei VRK pripažintų, kad visas leidinys ar dalis publikacijų yra politinė reklama, keltume klausimą kas už ją apmokėjo, kada. Jei nebuvo apmokėta, galima daryti prielaidas, kad tai buvo galima nepiniginė auka partijai. O ne kampanijos laikotarpiu draudžiama finansuoti partijas tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų aukomis.

– Tokie pažeidimai galėtų būti baudžiami dotacijos mažinimu ar atėmimu?

L. Matjošaitytė: Šiuo atveju, matyt, neprieitų iki dotacijos, galbūt nebūtų šiurkštus rinkimų įstatymo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už nedeklaravimą ir t.t. Tai netolygūs atvejai, ką VRK visai neseniai sprendė.