Prie Kalėdų eglių – spanielių ir jų šeimininkų linksmybės

Svarbūs tarpusavio ryšiai

Kaip sako Lietuvos spanielių savininkų klubo prezidentas Elvinas Karalis, idėja spanielių mylėtojus su augintiniais sukviesti prie eglutės jo žmonai Agnei kilo prieš šešerius ar septynerius metus.

„Juk nėra taip, kad žmonės, auginantys spanielius, dažnai matosi. Tiesiog trūko dažnesnių susibėgimų. O kada geriausia susibėgti? Kai yra kažkokia proga, pavyzdžiui, artėjančios didžiosios metų šventės“, – sako pašnekovas.

Tiesa, pirmaisiais metais prie eglučių spanielių mylėtojai su savo augintiniais susirinko tik Vilniuje ir Kaune, ir tai vos po kelis. Pabendravo, nusifotografavo, nuėjo kartu pasivaikščioti, šunys padūko. Visi buvo labai patenkinti.

Vėliau kasmet žmonių ir šunų susirinkdavo vis daugiau, prie akcijos prisijungė ir spanielių augintojai kituose miestuose. Tik per karantiną susitikimą teko organizuoti virtualų – žmonės tiesiog fotografavo savo šuniukus prie eglučių ir kėlė nuotraukas į Lietuvos spanielių mylėtojų grupės paskyrą fesibuke.

Kad ir kaip būtų, susitikimai prie eglučių tapo tradicija. „Nėra ji kažkokia unikali – manau, daug kas prie eglučių fotografuojasi. Tačiau smagu – pabendrauji, pasisveikini, pamatai, kaip šunys pasikeitė per metus, – sako Elvinas. – Ateina vis naujų žmonių su augintiniais, susipažįsta su senbuviais, užsimezga kontaktų, žmonės ir be progos pradeda bendrauti tarpusavyje, kartu šunis vedžioti. Tie socialiniai ryšiai taip pat labai svarbūs.“

Pradžia: idėja pakviesti spanielių mylėtojus su augintiniais susitikti prie miestų eglių kilo E. Karalio žmonai Agnei. / Lietuvos spanielių savininkų klubo archyvo nuotr.

Pasak pašnekovo, šiemet labai daug žmonių su augintiniais susirinko prie eglutės Katedros aikštėje, Vilniuje, gausiu dalyvavimu nudžiugino kauniečiai. Maloniai nustebino Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, kur taip pat atėjo spanielių mylėtojų. Iš kai kurių miestų atkeliavo nuotraukų, kur prie eglutės – vos po vieną ar du žmones su augintiniais, bet malonu, kad entuziazmo vis dėlto yra. O spanieliai visada atkreipia aplinkinių dėmesį.

Spanieliui reikia žmogaus

Pats Elvinas prie eglutės Vilniaus Katedros aikštėje buvo su šeima ir trimis veislyno „Marga karalystė“ springerspanielėmis Koko, Gracija ir Medute.

Vyras pasakoja, kad spanieliai jo gyvenimo dalimi tapo labai seniai – vaikystėje jis augo su rusų spanieliu. Apie anglų kokerspanielius ar springerspanielius tuo laiku Lietuvoje nelabai buvo net žinoma.

Lietuvos visuomenė savo požiūriu į šunis yra gana pažangi. Šunis galima nusivesti į vis daugiau kavinių, juos priima darbovietės.

Kai jau buvo brandesnis, kartu su žmona įsigijo kokerspanielį, o labai greitai šeimoje atsirado dar ir anglų springerspanielių, kuriuos dabar šeima ir veisia.

„Ar mes veislę pasirinkome, ar ji mus – nežinau, – sako pašnekovas. – Jei kas nors pageidauja įsigyti šios veislės šuniuką, mes pasikviečiame į svečius, kad jis tuos šunis pajaustų. Aš labai tikiu, kad žmonės turi pajausti, ar tai jų šuo, ar ne. Spanieliai pasižymi tam tikromis charakterio savybėmis, kurios gali būti ne visiems priimtinos, tarkime, jų lipšnumas, prieraišumas, išsiskyrimo nerimas ir pan.“

Pagrindinis žodžis, apibūdinantis spanielį, Elvino teigimu, – šuo kompanionas. Tai jį labiausiai ir žavi – šios veislės šuo yra visavertis šeimos narys, kuris visada visur dalyvauja, turi savo poreikius ir nuomonę, jiems nuolat reikia kontakto su žmogumi. Tad ir žmogui ta veislė turi patikti, ir žmogus turi būti tai veislei tinkamas.

Palaikymas: organizatorius šiemet nudžiugino kauniečiai su savo spanieliais, aktyviai palaikę iniciatyvą ir susirinkę prie plunksnuotos miesto eglutės. / Lietuvos spanielių savininkų klubo archyvo nuotr.

Spanielio – kaip, beje, ir bet kurios kitos veislės šuns – nepatartina rinktis žmogui, kuris neturi laiko šuniui. Nors tai gana universali veislė, neturi kažkokių specifinių poreikių, bet jei šeimininkas kasdien nuo 8 iki 17 valandos – darbe, jokios veislės šuo tikrai nebus laimingas. Šunys yra socialūs padarai ir jiems reikia žmogaus dėmesio.

„Man smagu, kad Lietuvos visuomenė savo požiūriu į šunis yra gana pažangi, šunis galima nusivesti į vis daugiau kavinių, juos priima darbovietės, tad buvimas su šunimi tampa vis priimtinesnis. Mes ir klube turime įdomių istorijų. Pavyzdžiui, Kaune gyvena žmogus, kuris vienu metu dirbo pavežėju ir savo spanielį vežiodavosi kartu. Jis sulaukdavo labai gerų klientų įvertinimų“, – sako E. Karalis.

Puikūs veislės atstovai

Lietuvos spanielių savininkų klubas, vienijantis spanielių veisėjus ir mylėtojus – vienas seniausių Lietuvos kinologų draugijos klubų.

E. Karalio teigimu, klubo nariai šiuo metu yra daugiausia anglų kokerspanielių, anglų springerspanielių, amerikiečių kokerspanielių, valų springerspanielių, vokiečių spanielių, rusų spanielių augintojai. Taip pat yra ir retesnių spanielių veislių, tokių kaip olandų spanieliai ar Sasekso spanieliai, mylėtojų.

Pajūryje: spanielių veislės šunų augintojai prie eglutės susitiko ir Klaipėdoje. / Lietuvos spanielių savininkų klubo archyvo nuotr.

Pasak Lietuvos spanielių savininkų klubo prezidento, Lietuvoje auginami ir veisiami anglų kokerspanieliai, amerikiečių kokerspanieliai, anglų springerspanieliai puikiai pasirodo net pasaulinėse parodose, užima aukštas vietas.

„Aš visada drąsinu klubo narius: eikite į parodas – bent kartą ar du gyvenime, parodykite savo augintinius. Turime daug šunų parodose puikiai vertinamų spanielių – reikia juos rodyti!“ – įsitikinęs spanielių mylėtojas.