Moterų teisės balsuoti šimtmetis: raginama kovoti su smurtu ir algų skirtumais

Aktyvistai ir ekspertai tikisi, kad ši proga paskatins valdžią skirti daugiau dėmesio lyčių lygybės politikai.

Šia proga Konstitucijos prospekte Vilniuje įjungti unikalūs pėsčiųjų šviesoforai su moters siluetu, prie Centrinio pašto sostinėje dalijamos atvirutės.

„Sukanka 100 metų, kai Lietuvos moterys vienos pirmųjų Europoje išsikovojo balsavimo teisę. Šiuo demokratijos laimėjimu mūsų šalis stojo į pirmąsias modernių valstybių gretas. Saugokime ir ginkime iškovotas pergales“, – teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

1918 metų lapkričio 2 dieną Laikinosios konstitucijos pamatiniuose dėsniuose sulygintos vyrų ir moterų balsavimo teisės.

Po metų priimtas Steigiamojo Seimo įstatymas, moterims suteikta galimybė būti ir kandidatėmis, ir rinkėjomis. Moterys pateko į sąrašus, dalyvavo rinkimų kampanijoje ir buvo išrinktos į Steigiamąjį Seimą.

Taip Lietuva suteikė ir realiai įgyvendino balsavimo teisę moterims anksčiau už tokias šalis kaip Prancūzija, Šveicarija ar JAV.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė sako, kad šiai datai valstybės ir vyriausybės lygmeniu dėmesio skirta minimaliai, o tai parodo, jog lyčių lygybės politikos klausimams skiriama mažai dėmesio.

Pasak jos, didžiausios problemos, susijusios su lyčiu lygybe, yra smurtas lyties pagrindu, mažas moterų atstovavimas politiniame gyvenime, stereotipų, susijusių su lyčių vaidmenimis palaikymas švietimo sistemoje, iš politinės dienotvarkės nedingstančios idėjos dėl abortų uždraudimo ir atlyginimų nelygybė.

Eurostato duomenimis, vyrai Lietuvoje uždirba maždaug 14 proc. daugiau nei moterys.

„Šios džiugios datos paminėjimas yra puikus pretekstas dar kartą atkreipti dėmesį į atsainumą šioje srityje“, – BNS sakė D. Jakniūnaitė.