Profesorė: valstybė – bejėgė meilės srityje

  • Teksto dydis:

Pasikeitęs požiūris į santuoką, lyčių revoliucija daro didelę įtaką šiuolaikinės šeimos modeliui. Tai nagrinėja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė.

– Kas yra laiminga šeima?

– Ilgą laiką geras šeimos gyvenimas sietas su jos gebėjimu efektyviai funkcionuoti kaip ekonominiam vienetui, gaminti. Nors šiandienės šeimos negamina, jos dalyvauja ekonomikoje, nes vartoja paslaugas, prekes. Daugumai žmonių toks vartojimas pirmiausia sietinas su būstu, galimybėmis užtikrinti vaikų išsilavinimą, tam tikromis laisvalaikio praleidimo formomis. Didelės prabangos siekiant šių materialių lūkesčių nėra.

Lietuvos žmonės vis dažniau materialinius šeimos gyvenimo pagrindus įvardija kaip svarbius šeiminei laimei, rodo lyginamųjų tyrimų rezultatai. Ir tai visai nereiškia moralinio nuopuolio, sumaterialėjimo, dėl kurio dažnai priekaištaujama. Tiesiog tai atspindi pasikeitusią šeimos gyvenimo aplinką. Todėl gana keista, kad politinėse diskusijose dažnai nuvertinamas ekonominis šeiminės laimės dėmuo. O būtent juo ir turėtų rūpintis valstybė, norėdama padėti šeimai, nes padėti meilės srityje valstybė – bejėgė.

Dažnai nuvertinamas ekonominis šeiminės laimės dėmuo. O būtent juo ir turėtų rūpintis valstybė, norėdama padėti šeimai, nes padėti meilės srityje valstybė – bejėgė.

Lietuvoje svarstant apie šeimas mėgstama spekuliuoti moralinio pakrikimo, sumaterialėjimo temomis, nostalgiškai pasakoti apie neva darnias, stabilias, laimingas ir gausias, bet nepriteklius kentusias tarpukario ar sovietmečio šeimas, tuo lyg ir įrodant, kad šeiminei laimei svarbiausi ne materialūs dalykai. Tokie palyginimai nėra korektiški, nes kiekvienas laikmetis diktuoja skirtingą socialinę logiką, pagal kurią šeimos veikia.

– Šeimos portretas Lietuvoje ir užsienyje. Kokius skirtumus ir panašumus įžvelgtumėte?

– Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, būdinga šeimos įvairovė, jei lyginsime save su Vakarų ir Šiaurės Europos valstybėmis. Šiandien yra santuokinės ir nesantuokinės šeimos, vienų vaikus auginančių motinų šeimos, yra šeimų, kurias partneriai sukuria po ankstesnių ištuokų, jose gali būti bendrų ir vaikų iš ankstesnių santuokų. Pagaliau yra šeimų, kurių gyvenimai padalyti tarp skirtingų šalių, kai vienas iš tėvų dirba užsienyje ir reguliariai sugrįžta namo. Sąrašą būtų galima tęsti ir toliau, bet ir to pakanka šeimos kaleidoskopiškumui pagrįsti.

Pavyzdžiui, Lietuvoje 27 proc. vaikų gyvena tik su vienu iš tėvų, ir tai vienas aukščiausių rodiklių ES. Vadinasi, kone trečdalis vaikų bent dalį vaikystės gyvena tik su vienu iš tėvų. Skaičiai būtų dar didesni, jei įtrauktume ir vaikus, gyvenančius su vienu iš tėvų ir patėviu arba pamote.

Šeimos įvairėjimo požiūriu esame artimi bendroms raidos tendencijoms. Tačiau šios įvairovės nėra mūsų politiniame diskurse ir tai yra reikšmingas nuo kitų skiriantis bruožas. Mūsų gerovės politikos idėjos apie tai, kaip valstybė galėtų talkinti šeimoms, įklampintos į vadinamąsias vertybines diskusijas apie tinkamas ir netinkamas šeimas, darnias ir nedarnias, geras ir blogas šeimas. Stokojama atvirumo ir jautrumo kasdienybei, daug pastangų dedama siekiant įtempti šeimą į Prokrusto lovą.

– Ką apie šeimos institutą kalba statistika?

– Jei žvelgtume pro demografinį lęšį, tiesa, gana mažos raiškos ir tikslumo, pamatytume, kad per praėjusius daugiau nei du dešimtmečius Lietuvos šeima iš esmės pakito. Absoliuti dauguma tuokiasi prieš tai gyvenę ne santuokoje. Partnerystės santykiai pradedami esant kiek jaunesnio amžiaus, tačiau dabartinė karta tuokiasi žymiai vėliau nei jų tėvai.

Absoliuti dauguma tuokiasi prieš tai gyvenę ne santuokoje.

2015 m. vyrų vidutinis santuokos amžius tuokiantis pirmą kartą buvo 30, moterų – 27 metai, labai santykinai galima sakyti, kad sūnūs tuokiasi maždaug septyneriais, dukros – penkeriais metais vėliau nei motinos. Ketvirtadalis vaikų gimsta nesusituokusiems tėvams, o jei pridėsime tuos, kurių susilaukia vienišos mamos, pasieksime ir apie 30 proc.

Ištuokų rodikliai Lietuvoje labai aukšti – jie stabiliai aukšti jau keletą dešimtmečių. Pakartotinai partnerystės atkuriamos žymiai rečiau nei kitose šalyse. Vis dėlto šie bendri rodikliai užmaskuoja reikšmingus šeimos demografinės raidos skirtumus, kuriuos fiksuojame lygindami skirtingo socioekonominio statuso grupes. O tai indikuoja struktūrines gyvenimo kelio galimybių nelygybes, su kuriomis susiduria žmonės.

– Kokie lyčių vaidmenys šeimoje ir jų įtaka santuokai?

– Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma moterų ir vyrų dirba profesinį darbą, tad šeimos modelis, kai moteris buvo tik namų fėja, o vyras – duondirbys, neturi realios atramos kasdienybėje. Tiesa, jis dar cirkuliuoja kaip kultūrinis sentimentas, todėl vyrų profesinės nesėkmės vis dar vertinamos aštriau nei moterų. Neuždirbantis vyras rizikuoja visuomenės akyse prarasti vyriškumą, o moters pasitraukimas į šeimos erdvę gali būti traktuojamas kaip moteriškumo atkovojimas.

Bet kuriuo atveju dviejų dirbančiųjų šeima yra šiuolaikinės ekonomikos padiktuotas imperatyvas. Reta šeima turi prabangą pragyventi iš vieno dirbančiojo atlyginimo. Taigi, nors moterys ir įsitraukė į darbo rinką (Lietuvoje jos buvo įjungtos), tačiau šio proceso kurį laiką lygiagrečiai nelydėjo atitinkamas vyrų įsitraukimas į šeimos darbus. Moterys dirbo vadinamąją antrą pamainą, kai po darbo dienos sugrįžusi namo privalėjo nudirbti ir su vaikų priežiūra, namų ūkiu susijusius darbus. Manoma, kad tai buvo vienas iš veiksnių, daugelyje šalių lėmusių skyrybų augimą ir gimstamumo mažėjimą.

Įdomu, kad pastaruoju metu kai kuriose šalyse stebima nauja tendencija, kuri sociologų įvardijama kaip antrasis lyčių revoliucijos etapas. Jo esmė – didesnis vyrų įsitraukimas į namų ūkio, vaikų priežiūros darbus. Tai fiksuojama aukštesnio socialinio ekonominio statuso šeimose. Būtent tokios šeimos, kaip rodo tyrimai, yra stabilesnės, susilaukia daugiau vaikų. Kai kurie sociologai pranašauja, kad blunkanti skirtis tarp vyriškų ir moteriškų darbų yra naujos epochos ženklas, naujo lyčių vaidmenų šeimoje ir visuomenėje modelio era.


Šiame straipsnyje: šeima

NAUJAUSI KOMENTARAI

Taigi

Taigi portretas
Kas čia per nesąmonė- " nesantuokinės šeimos"? Tai juk sugyventiniai vadinasi. Kokios dar vienišų motinų " šeimos"? Tai moterėlė prisigimdžiusi vaikų ir dažniausiai nuo skirtingų vyrų dėl pašalpų, tai kokia čia šeima? Gerai būtų, kad ponia neterštų tokiomis kalbomis to švento žodžio -ŠEIMA.

...

... portretas
FE-minizmas - Meilės ir Santuokos duobkasys.

nepergyvenkite

nepergyvenkite portretas
VDU profesores ir docentes yra galingos meiles srityje. Jos isgelbes valstybe.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių