- Rūta Grigolytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Liūdna matyti prieš privalomąją pradinę karo tarnybą protestuojančius jaunuolius, tačiau patys pedagogai nepadaro visko, kad jauni žmonės iki galo suvoktų visapusio savo tėvynės saugojimo prasmę, įsitikinęs etnologas, gamtos mokslų daktaras profesorius Libertas Klimka.
Liūdna matyti prieš privalomąją pradinę karo tarnybą protestuojančius jaunuolius, tačiau patys pedagogai nepadaro visko, kad jauni žmonės iki galo suvoktų visapusio savo tėvynės saugojimo prasmę, įsitikinęs etnologas, gamtos mokslų daktaras profesorius Libertas Klimka. Apie tai, kaip gali vykti "kova dėl vaikų širdžių ir protų", įžvalgomis dalijosi ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Ūsienė.
Pamiršta parodyti, kas gerbtina?
Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos konferencijoje apie mokytojų vaidmenį šiuolaikinėje švietimo sistemoje L.Klimka apgailestavo, kad švietimo programose pernelyg menkas dėmesys yra skiriamas lietuvių kultūrai, istorinei atminčiai pažinti. Profesorius stebėjosi – negi yra manoma, kad šiuo metu to nereikia? "Pirmoji ir antroji Lietuvos Respublikos nepriklausomybės iškilo ant tautinio atgimimo bangos. Tad kokia šiandien galėtų būti valstybės pagrindų stiprinimo strategija? Ar tautiškumas jau visai prarado prasmę?" – klausimus kėlė L.Klimka.
Jo teigimu, tautinė valstybė savo raidos strategijoje vadovaujasi dviem pagrindiniais idėjų blokais: universaliaisiais žmogaus teisių, plačios demokratijos, socialinės gerovės principais ir etnokultūrinės tapatybės puoselėjimu. "Integruojantis į ES struktūras visas dėmesys buvo sutelktas į politinius procesus, gerokai primiršus tautinės tapatybės reikšmę, gal kartais ir sąmoningai ją ignoruojant neįsigilinus į ES nuostatas nacionalinės kultūros atžvilgiu, kurios jai yra labai palankios. O kultūrinio savitumo nesugebanti išlaikyti tauta negali pretenduoti į politinį savarankiškumą", – pabrėžė profesorius.
Pasitelkęs daugybę pavyzdžių, L.Klimka vardijo, kuo Lietuvos kultūra ir šalies istorija yra unikali pasaulyje bei verta didžiavimosi, tačiau sakė, kad dabartinės švietimo programos viso to neperduoda ugdytiniams. "Liūdna buvo matyti Vilniaus centre protestuojančius prieš šauktinių kariuomenę jaunuolius. Pagalvokime – juk tai mūsų vaikai, mūsų mokiniai. Jie nežino, kas yra meilė tėvynei, gimtinei, valstybei. Gerai, kad atsirado ir kitų nuomonių reiškėjų, tas protestas neliko be atsako. Tačiau reikia pripažinti ir savo atsakomybę – nors yra begalės dalykų, dėl kurių Lietuva gali didžiuotis, bet mes užmirštame jas mokykloje pasakyti. Užmirštame, nes pasimetame tarp įvairių disciplinų ir holistinis požiūris į kultūrą dingsta. Pamiršdami papasakoti vaikams apie visus šiuos Lietuvos kultūros stebuklus, ar patys neskatiname nevisavertiškumo jausmo ir saviplakos komplekso?" – apie etnokultūros svarbą švietimo sistemoje kalbėjo garsus mokslininkas.
Svarbu išmanyti istoriją
Apie tai, kad tikrų žinių apie garbingą Lietuvos istoriją ir kultūrą trūkumą mielai užpildo vaikus bei jaunimą lengvai sudominančiomis formomis pateikiama propaganda, pasakojo Lietuvos kariuomenės atstovė A.Ūsienė. Ji teigė, kad mokytojai turėtų gerai išmanyti, kaip jaunus žmones yra bandoma paveikti informacinio karo priemonėmis. Vaikai dabar labai daug laiko praleidžia naršydami internete, o jame yra sugalvota daugybė įvairiausių propagandos būdų. Ypač jaunus žmones veikia informacija, pasiekianti per socialinius tinklus, įvairius žaidimus.
Informaciniame kare ne tik pateikiama melaginga informacija apie dabarties įvykius, bet labai dažnai ir iškreipiami istoriniai naratyvai, Lietuvos atveju dažniausiai – viduramžiai, akcentavo A.Ūsienė. Tvirtų žinių neturėjimas daro žmones labai lengvai išmušamus iš vėžių, neišmanančiųjų istorijos sąmonėje melas lengviau įsitvirtina kaip neva tikros žinios.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistė teigė, kad labai daug tokių melagingų propagandinių žinučių apie Lietuvos istoriją skleidžia Rusija ir Baltarusija.
Charizmos reikšmė
Tam, kad priešiška informacija, pateikiama interaktyviomis, patraukliomis formomis, neužgožtų visų mokinio žinių, o mokymasis būtų įdomus, labai svarbi ir pedagogo charizma bei gebėjimas naudotis tomis pačiomis priemonėmis ir technologijomis, kuriomis naudojasi vaikai.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentė Ramutė Mečkauskienė konferencijoje pabrėžė, kad, nors tai ir nėra paprasta, pedagogai turi siekti atitikti mokinių lūkesčius, prisitaikyti prie šiuolaikinių pokyčių. Lietuvos edukologijos universiteto profesorė Giedrė Kvieskienė R.Mečkauskienei antrino, jog realybė yra tokia, kad net prie meno šedevrų vaikai stovi įsmeigę nosis į telefonų ekranus, tad šalia nuolat turi būti pedagogas, kuris mokėtų sudominti. "Neturime pamiršti, kas yra žaidimas, žaismingumas. Tapę profesoriais, pedagogais, dažniausiai tampame labai rimti", – sakė G.Kvieskienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną2
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...