R. Karoblis: Laisvė – ne duotybė, o vertybė, kurią reikia apginti

„Džiaugiuosi, kad nuo pat 1991-ųjų, kai pirmieji savanoriai rinkosi prie Aukščiausios Tarybos ir kitų objektų ginti šalies Nepriklausomybę kritiniu momentu iki šių dienų esate tiek pat patriotiški, nuoširdžiai atsidavę tarnybai ir didžiuodamiesi dėvite Lietuvos kario uniformą“, – sveikindamas susirinkusiuosius sakė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis iškilmingos rikiuotės metu įteikė pereinamąjį apdovanojimą – istorinį atkurtą XIV amžiaus kalaviją – geriausiai 2017 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopai. Ja, trečius metus iš eilės, tapo kapitono Lino Ambraziūno vadovaujama Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-oji lengvųjų pėstininkų kuopa, įsikūrusi Gargžduose.

Rikiuotei vadovavęs KASP vadas pulkininkas Arturas Jasinskas įteikė rinktinės kovinę vėliavą naujam KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vadui majorui Denisui Starikovičiui. Kartu buvo pašventintas oficialiai atkurtos 810-osios (Vilniaus) lengvųjų pėstininkų kuopos vėlukas.

Renginio metu buvo perduotos gėlės, kurios visų susirinkusių vardu padedamos prie Sausio 13-osios memorialo, prie paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietoje ir prie paminklo „Kariams – Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams“.

Savanorius taip pat pasveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, renginyje dalyvavo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, užsienio ambasadų atstovai, gynybos atašė, kiti svečiai, nuaidėjo salvės iš senovinės patrankos, dedikuotos Lietuvos Respublikai, Lietuvos kariuomenei ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, grojo Krašto apsaugos savanorių pajėgų orkestras.

Vėliau Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos Savanorių pajėgų vadai pasirašė kasmetinį savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą, numatantį bendrą karių dalyvavimą kovinio rengimo, veiklos ir sporto renginiuose.

KASP įkūrimo metinių minimos jau tradicija tampančia – „Diena su uniforma“, kai visoje Lietuvoje kariai savanoriai, įprastai dėvintys uniformą pratybų metu, dažniausiai savaitgaliais, atrodo kariškai ir būdami darbe, paskaitose ar leisdami laisvalaikį.

1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, 1998 m. reorganizuota į KASP). Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius. Įkūrus Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, buvo išspręstas vienas esminis uždavinys – į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.

Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja apie 4900 karių savanorių - pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą - darbą ar studijas. Kariais savanoriais gali tapti LR piliečiai nuo 18 iki 60 metų.

Stiprinant šalies gynybinius pajėgumus 2016-2017 m. buvo atkurtos septynios kuopos: Šalčininkuose, Biržuose, Kalvarijoje, Klaipėdoje, Raseiniuose, Naujojoje Akmenėje ir Kaišiadoryse.

Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgų būrys dalyvauja Jungtinių Tautų vadovaujamoje stabilizavimo operacijoje Malio Respublikoje MINUSMA. Lietuvos kariai operacijoje vykdo tarptautinių pajėgų apsaugos funkcijas Vokietijos kontingento sudėtyje. Taip pat KASP instruktoriai dalyvauja Karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje.