R. Mo­lie­nė: teis­mų at­vi­ru­mas – bū­ti­nas

– Kaip pra­si­dė­jo Lie­tu­vos ir Ry­tų par­tne­rių tei­si­nin­kų bend­ra­dar­bia­vi­mas?

– 2011 m. įvy­ko pir­ma­sis Lie­tu­vos ir Mol­do­vos tei­si­nin­kų fo­ru­mas, ku­ria­me tel­kė­si įvai­rių sri­čių tei­si­nin­kai: pro­ku­ro­rai, ad­vo­ka­tai, uni­ver­si­te­tų fa­kul­te­tų de­ka­nai, tei­sė­jai ir ki­ti. Te­mų pra­sme tai bu­vo pla­čios apim­ties fo­ru­mas. Vė­liau ir to­liau tę­sė­me šią veik­lą.

Praė­ju­siais me­tais mes pa­kvie­tė­me ir Uk­rai­nos ko­le­gas, ka­dan­gi ten ES pro­jek­tuo­se ir pro­gra­mo­se, su­si­ju­sio­se su teis­mų ir tei­sin­gu­mo sek­to­riaus re­for­mo­mis, mū­sų eks­per­tai bei tei­sė­jai dir­ba la­bai in­ten­sy­viai. Ži­no­da­mi Uk­rai­nos ko­le­gų ak­tua­li­jas ir da­bar­ti­nę si­tua­ci­ją vals­ty­bė­je, pa­kvie­tė­me juos pa­si­da­ly­ti sa­vo pa­tir­ti­mi ir no­rė­jo­me pa­ro­dy­ti, ką mes esa­me jau įveikę, su ko­kio­mis pro­ble­mo­mis, su­si­ju­sio­mis ir su tei­sė­jų at­ran­ka, jų draus­mi­ne at­sa­ko­my­be ir veik­los ver­ti­ni­mu, esa­me taip pat su­si­dū­rę. Daug da­ly­kų Uk­rai­no­je dar nau­jie­na, o mums – jau tam tik­ras praei­tas eta­pas. Mes jau kal­ba­me apie šių pro­ce­sų to­bu­li­ni­mą.

Taip Uk­rai­nos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jai 2015 m. pri­si­jun­gė ir at­vy­ko į fo­ru­mą. At­siž­vel­gus į au­gan­tį da­ly­vių skai­čių, nu­ta­rė­me, kad rei­kė­tų fo­ru­mus reng­ti kon­cent­ruo­jan­tis į teis­mų sis­te­mą ir jų sa­vi­val­dą.

– Bir­že­lio mė­ne­sį vy­ko jau Penk­ta­sis tei­si­nin­kų fo­ru­mas. Ko­kios te­mos bu­vo ak­cen­tuo­ja­mos?

– Šis fo­ru­mas – tai Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos vys­to­mo­jo bend­ra­dar­bia­vi­mo ir pa­ra­mos de­mok­ra­ti­jai pro­gra­mos fi­nan­suo­ja­mo pro­jek­to da­lis. Šie­met mes jau pa­kvie­tė­me ir Gru­zi­jos at­sto­vus, ku­rie taip pat at­vy­ko iš įvai­rių teis­mų, bu­vo ne­ma­žai ir tei­sė­jų ta­ry­bos na­rių. Dis­ku­ta­vo­me apie tei­sė­jų eti­ką, draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę, pri­sta­tė­me sa­vo pla­nuo­ja­mą ir jau vyk­do­mą apy­lin­kių teis­mų su­jun­gi­mo re­for­mą. Pa­ro­dė­me, kad mes sie­kia­me efek­ty­ves­nio teis­mų ad­mi­nist­ra­vi­mo ir no­ri­me iš­ly­gin­ti tei­sė­jų krū­vius.

Ir gru­zi­nai, ir uk­rai­nie­čiai do­mė­jo­si, nes ko­mu­ni­ka­vi­mo ir teis­mų at­vi­ru­mo pra­sme šios ša­lys dar yra pir­mi­nės sta­di­jos. To­se ša­ly­se yra daug iš­li­ku­sių nuo­gąs­ta­vi­mų, pa­vyz­džiui, jie ne­ri­mau­ja, kad jei­gu jų veik­la bus la­bai at­vi­ra, ga­li bū­ti da­ro­mos įvai­rios įta­kos.

Mes daug dis­ku­ta­vo­me ir sa­kė­me, kad teis­mai Lie­tu­vo­je jau tik­rai yra at­vi­ri, o tei­sė­jai sa­vo spren­di­mus ne tik pa­tei­kia vi­suo­me­nei, bet ir ko­men­tuo­ja spren­di­mus, sa­vo mo­ty­vus, išei­na į ete­rį ir da­ly­vau­ja dis­ku­si­jo­se su vi­suo­me­nės at­sto­vais bei po­li­ti­kais. Tai yra nor­ma­lu de­mok­ra­ti­nė­se tei­si­nė­se vals­ty­bė­se, o pa­si­da­li­ji­mas tam tik­rais pa­ste­bė­ji­mais ir kri­ti­ka yra tik­rai la­bai svei­ki da­ly­kai.

– Kas la­biau­siai ste­bi­no sve­čius?

– Sve­čiai itin daug do­mė­jo­si ko­mu­ni­ka­ci­jos ir vie­šų­jų ry­šių bei bend­ra­vi­mo su vi­suo­me­ne te­ma. Pris­ta­tė­me, kad at­lie­ka­me įvai­rias vi­suo­me­nės ap­klau­sas, su­si­ju­sias su pa­si­ti­kė­ji­mu teis­mais. Apie tai ne­ma­žai dis­ku­ta­vo­me, nes ma­to­me, kad tai yra la­bai nau­din­ga ir rei­ka­lin­ga. Jei ap­klau­sos ro­do ge­rė­jan­čius re­zul­ta­tus, taip tar­si pa­si­tik­ri­na­me, ar mes ei­na­me tei­sin­gu ke­liu.

Šiuo me­tu Uk­rai­no­je vyks­ta dau­gy­bė įvai­rių re­for­mų, yra daug su­si­kū­ru­sių nau­jų ins­ti­tu­ci­jų. Sa­vi­val­dos kar­tu su vyk­do­mo­sios val­džios at­sto­vais kar­tais sun­kiai pa­si­da­li­ja kom­pe­ten­ci­jas ir sun­kiai bend­rau­ja tar­pu­sa­vy­je. Mes pri­sta­tė­me vi­są is­to­ri­ją, kaip mū­sų sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jos kū­rė­si, pri­sta­tė­me ir Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mus, su­si­ju­sius su teis­mų ne­prik­lau­so­mu­mu. Ko­le­goms iš Gru­zi­jos, Uk­rai­nos, Mol­do­vos – tai la­bai svar­bu. Jie aiš­kiai iš­reiš­kė pra­šy­mą, kad no­rė­tų ir to­liau bend­ra­dar­biau­ti bei dis­ku­tuo­ti to­kia for­ma.