Reformas švietimo ministrė vadina ne revoliucija, o evoliucija

Kaip pabrėžė ministrė, vykdant pokyčius svarbu stebėti, kokios transformacijos vyksta sistemoje. Tam tikrų pokyčių J. Petrauskienė jau mato stebėdama stojančiųjų pasirinkimus, mokslinės veiklos rezultatus, finansavimo pasikeitimus.

„Diskutuoti galima remiantis nuomonėmis ir faktais. Tačiau būtent remdamiesi įrodymais, informacija, pagrindimais galime transformuoti sistemą pačia geriausia kryptimi“, - įsitikinusi ministrė.

Pažanga ir komfortas, J. Petrauksienės nuomone, nesuderinami dalykai. „Norint vykdyti pažangą, turi kartais išdrįsti priimti tam tikrą nesaugumo jausmą ir remiantis kolegomis, patirtimi, kurti stiprias institucijas, stiprią švietimo ir mokslo sistemą“, - sakė švietimo ir mokslo ministrė.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas Ramojus Reimeris trumpai pristatė Lietuvos mokslo, studijų inovacijų apžvalgą.

Norint vykdyti pažangą, turi kartais išdrįsti priimti tam tikrą nesaugumo jausmą ir remiantis kolegomis, patirtimi, kurti stiprias institucijas, stiprią švietimo ir mokslo sistemą.

Kaip pabrėžė R. Reimeris, biudžetinės lėšos mokslo ir studijų institucijoms mažėjo, bet ne tiek, kiek mažėjo studijuojančiųjų.

Kita tendencija - mes esame nepaprastai priklausomi nuo ES paramos. „2016 metais smarkiai krito ES finansavimas ir labai staigiai sumažėjo finansavimas švietimo ir mokslo institucijoms“, - konstatavo R. Reimeris.

Į aukštąjį mokslą per šešerius metus atėjo net 27 proc. mažiau studentų. Tai MOSTA laikinasis vadovas vadino drastišku pokyčiu.

„Per ilgą laiką mes stebime naują tendenciją, kad mokančių ir nemokančių už studijas skaičius tapo panašus. Tam įtakos turi ir minimalus balas, kuris įvestas ir vis aukštėja“, - atkreipė dėmesį R. Reimeris. Pasak kalbėtojo, akivaizdžiai daugėjo studentų, kurie buvo labai gerai pasirengę studijoms.

„Vyksta viena esminė transformacija, kad geriau pasirengusiųjų dalis didėja, ir tai labai teigiamas pokytis“, - pabrėžė jis.

Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos studentai - vieni labiausiai nepatenkintų savo studijomis Lietuvoje. Kaip konstatuojama MOSTA parengtoje apžvalgoje, tik 58 proc. patenkinti savo studijomis.

Administracijos taip pat mažiausiai patenkintos studentais, palyginti su kitomis ES šalimis. Labiausiai studijomis patenkinti bakalaurai, administracijos darbuotojai pirmosios studijų pakopos dalyviams taip pat turi mažiausiai priekaištų.

Kaip parodė MOSTA atliktas tyrimas, priėmimo į magistrantūros studijas tvarka neužtikrina, kad įstotų geriausiai pasirengę.

Tyrimo duomenimis, mažiau nei pusė (41 proc.) apklaustų dėstytojų, dėstančių magistrantams, palankiai vertino priėmimo į magistrantūros studijas tvarką ir sutiko, kad ji užtikrina geriausiai pasirengusiųjų patekimą į antrosios pakopos universitetines studijas.

Kas ketvirtas dėstytojas priėmimo į magistrantūrą tvarką vertino neigiamai.

Dėstytojų vertinimu, vidutiniškai 68 proc. pirmo kurso magistrantų yra pasirengę studijuoti jų dėstomus dalykus.

Išskiriama kolegijų (profesinio bakalauro) parengimo magistrantūros studijoms problema.

Apklausti dėstytojai bakalaurų parengimą universitetuose vertina gana palankiai, bet tik 30 proc. jų teigiamai vertina profesinio bakalauro parengimą magistrantūrai. Tokia pat dalis magistrantams dėstančių dėstytojų profesinio bakalauro parengimą studijuoti magistrantūroje vertino neigiamai.