- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pirmosios dvi operuotos pacientės Sigita (pirma iš dešinės) ir Regina Stefanija, prieš išvykdamos namo, įsiamžino su gydytojais.
-
Pirmąją robotinę operaciją stebi miesto meras Vytautas Grubliauskas.
-
Pirmąją roboto asistuojamą operaciją atlieka prof. N.E.Samalavičius.
-
Antrajai roboto asistuojamai ginekologinei operacijai ruošiasi Akušerijos ginekologijos departamento vadovas Raimondas Šiaulys ir operacinės slaugytoja Roma Venskutė.
-
Anesteziologijos reanimacijos skyriaus vedėja Renata Paškevičiūtė ir jos pavaduotoja gydytoja anesteziologė reanimatologė G.Klimavičiūtė.
-
Robotinė chirurgija – jau ir Lietuvoje
Klaipėdos universitetinė ligoninė – pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse įdiegė naują technologiją – robotinę chirurgiją. Per pirmąją savaitę sėkmingai atlikta 11 robotinių operacijų pilvo chirurgijoje, urologijoje ir ginekologijoje.
Robotai medicinoje – kas tai?
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis sakė, kad medicininių robotų, ypač chirurgijos srityje, diegimas ir vystymas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo vienas iš keturių proveržių blokų, jo deklaruotų būsimos 2018–2023 m. ligoninės veiklos programoje, dalyvaujant šių metų konkurse vyriausiojo gydytojo pareigoms užimti.
Kas gi tie robotai medicinoje? Komentuoja vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. V.Janušonis: „Yra keletas roboto apibrėžimų: kad tai mechanizmas, kuris gali būti panašus į žmogų ir atlikti iš anksto nurodytas mechanines užduotis; kad tai bet koks mechaninis įrenginys, kuris atlieka mechanines, panašias į žmogaus funkcijas. Kartu robotas yra ne vien mašina, o ir informacinė, intelektinė sistema. Roboto apibrėžimas atsirado po Karelo Čapeko 1921 metais išleistos knygos „RUR“ („Rossum,s universal robots“).
Jau 1980 m. NASA su Stanfordo mokslinio tyrimo instituto mokslininkais ėmė domėtis robotinėmis technologijomis ir virtualia realybe, o netrukus JAV gynybos departamentas ėmė kurti telechirurgijos sistemas, kurios leistų sužeistus karius operuoti per atstumą.
Iki šiol garsiausia telechirurginė operacija pavadinta Lindbergo vardu – žmogaus, kuris pirmasis 1927 m. be sustojimo nuskrido iš Niujorko į Paryžių. Ši Lindbergo operacija atlikta 2001 m. rugsėjo 7 d.: profesorius Žakas Maresko, būdamas Niujorke ir valdydamas robotą, atliko operaciją pacientei, esančiai Štrasburge – pašalino tulžies pūslę.“
Pradžia – Amerikoje
Robotinė chirurgija pasaulyje prasidėjo 1999 m., kai amerikiečių kompanija „Intuitive Surgery“ išleido pirmąjį savo da Vinci robotą. Šiuo metu įdiegtas jau ketvirtos kartos da Vinci robotas, kuris leidžia atlikti sudėtingas operacijas.
Dauguma kompanijų šiuo metu kuria naujas robotines sistemas, iš kurių dvi jau aprobuotos ir naudojamos: „Senhance Transenterix“ ir „Medrobotics“ robotinės sistemos (pastaroji skirta tik ribotoms indikacijoms – gerklės ir tiesiosios žarnos chirurgijai).
Šiuo metu jau yra beveik 5 tūkst. robotinių sistemų įvairiausiose pasaulio šalyse, žinoma, daugiausia jų yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasaulyje jau atlikta virš 3 mln. robotinių operacijų.
„Robotinės technologijos chirurgijoje esmė – puikus operacinio lauko vaizdas, kuris yra erdvinis bei turi ypač gerą raišką, robotiniai instrumentai, kurie valdomi nuotoliniu būdu iš valdymo konsolės, yra artikuliuoti ir todėl įgalina kokybiškai atlikti operacijas mažose erdvėse, robotinių instrumentų valdymo tikslumas, nes sumažinama bet kokia rankų pašalinio judesio įtaka pagrindiniam judesiui atlikti.
Ne mažiau svarbu ir chirurgo nuovargis, kuris yra ženkliai mažesnis, nes dirbama labai ergonominėmis sąlygomis. Todėl ši chirurgija sparčiai rado savo vietą tiek pilvo chirurgijoje, tiek urologijoje, tiek ginekologijoje, tiek krūtinės chirurgijoje bei kitose chirurgijos rūšyse.
Reikėtų paminėti, kad ypač greitai robotinė chirurgija įsitvirtino atliekant prostatos vėžio operacijas, nes tiek onkologiniai rezultatai, tiek funkciniai rezultatai pranoko atviros ir laparoskopinės chirurgijos rezultatus. Robotinės chirurgijos pagrindiniai privalumai – puikus operacinio lauko matymas bei ypatingas judesių tikslumas, tad pagerėja operacijos kokybė – tai leido šiai naujo tipo chirurgijai įsitvirtinti ir toliau sparčiai vystytis“, – aiškino ligoninės vadovas.
Pritaikymas – įvairiapusis
Su robotu galima padaryti įvairias operacijas daugelyje chirurgijos sričių. Pagrindinis privalumas – geresnis matomumas, precižiškesnė ir tikslesnė operacija, leidžianti pasiekti geresnių ankstyvų ir vėlyvų (funkciniai, gyvenimo kokybės) rezultatų.
Ypač ši chirurgija pasiteisino operuojant prostatos vėžį – šiais metais paskelbta metų analizė iš beveik 17 tūkst. operuotų pacientų parodė, kad robotu operuojant prostatos vėžį buvo mažesnis kraujo praradimas, mažiau reikėjo kraujo perpylimų, buvo geresnė pašalinto operacinio preparato kokybė, pavyko geriau išsaugoti nervinius rezginius, tad mažiau pacientų skundėsi po operacijos sutrikusia lytine funkcija ar atsiradusiu šlapimo nelaikymu.
Šiandien virš 90 proc. operacijų dėl prostatos vėžio Jungtinėse Amerikos Valstijose yra robotinės!
2017 m. korėjiečiai paskelbė pirmąjį mokslinį straipsnį, kuriame parodė, kad po robotinių operacijų dėl tiesiosios žarnos vėžio buvo geresni onkologiniai rezultatai: geresnis 5 metų išgyvenamumas, ilgesnis laikas iki recidyvo ir be ligos progresavimo. Vis daugiau robotinės chirurgijos privalumų skelbiama ir kitose chirurgijos srityse.
Pacientai robotinės chirurgijos privalumus greitai įvertino. Grupė Anglijos profesorių mokslininkų, vadovaujamų prof. dr. Ajay Aggarwalo, paskelbė plataus daugiamečio tyrimo naujausių technologijų naudojimo chirurgijoje, ypač operuojant prostatos vėžį, duomenis.
Kadangi Anglijoje pinigai „seka“ paskui ligonį, dalis chirurgijos centrų ligoninėse ar pačių ligoninių buvo priversti užsidaryti, nes neįdiegė robotinės chirurgijos ir prarado pacientus. Be to, robotinės chirurgijos centrų 2017 m. palyginus su 2010 m. padaugėjo tris kartus. Panašūs duomenys ir JAV bei kitose Europos šalyse.
Nereikalauja didelių kaštų
"Pirmosios da Vinci robotinės sistemos vienas iš didžiausių trūkumų – dideli kiekvienos operacijos kaštai. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje, kur ši chirurgija labai išvystyta, priemoka, atliekant robotines operacijas dėl tiesiosios žarnos vėžio, lyginant su kito tipo operacija, yra apie 10 tūkst. JAV dolerių."
Panašios kainos ir Europos šalyse (Vokietija, Šveicarija ir kt.). Tai apsunkina robotinės chirurgijos vystymąsi, ypač mažiau ekonomiškai pajėgiose šalyse.
Antroji „Senhance Transenterix“ robotinė sistema – pradėta kurti 2000 m., o klinikoje atsirado prieš 4,5 metų – pirmą kartą šio tipo robotinė sistema buvo instaliuota Romoje, Italijoje.
Šiuo metu „Senhance Transenterix“ robotinės sistemos yra instaliuotos Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, JAV, Japonijoje, Kroatijoje, Kazachstane, Maroke, Baltarusijoje ir, žinoma, jau Lietuvoje.
Šios robotinės sistemos vienas iš labai svarbių privalumų – operacijos kaštai yra ne didesni nei operuojant kitu mažai invaziniu būdu – laparoskopiškai. Tai įgalina robotines operacijas atlikti be papildomų didelių kaštų, kurie tektų pacientui ar gydymo įstaigai. Be to, yra įdiegta ir keletas naujų technologinių sprendimų – kamera, kuri padeda chirurgui matyti operacinį lauką, valdoma paties chirurgo akimis, yra taktilinis jutimas – atsirėmus chirurginiu instrumentu į kietesnį paviršių, tą jaučia ir pats chirurgas, valdydamas operaciją iš kompiuterinės chirurginės konsolės.
Ruošėsi dvejus metus
Robotinės chirurgijos įdiegimui Klaipėdos universitetinė ligoninė pradėjo ruoštis dar 2016 m. Vadovaujantys darbuotojai 2017 m. susipažino su robotinės chirurgijos centrų veikla įvairiose šalyse.
2018 m. grupė ligoninės gydytojų ir slaugytojų (pilvo chirurgai, urologai, akušeriai ginekologai, anesteziologai reanimatologai, operacinės slaugytojos) mokėsi ir tobulino savo įgūdžius keliose Europos šalyse.
Po ilgo ir atsakingo pasiruošimo etapo robotinė chirurgija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėta 2018 m. lapkričio 19 d. Per pirmąją savaitę sėkmingai atlikta 11 robotinių operacijų pilvo chirurgijoje, urologijoje ir ginekologijoje. Operuoti pacientai ir pacientės dėl storosios žarnos, prostatos ir gimdos navikų. Tai pirmosios robotinės operacijos Lietuvoje ir Baltijos valstybėse.
Pasak V.Janušonio, pcientams šios operacijos nieko nekainuoja, kaštai dengiami iš pagal sutartis su ligonių kasomis uždirbamų lėšų.
Robotą valdo chirurgas
Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius pasakojo, kad ligoninėje nauja robotine įranga operuojantis gydytojas operacinėje keturias roboto rankas valdo kompiuterine konsole, sėdėdamas specialioje ergonominėje kėdėje, kuri sumažina nuovargį, atliekant sudėtingas operacijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis11
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai5
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...