Rusijos Igarka tiesia tiltus tarp lietuvių kartų

  • Teksto dydis:

Už pusšešto tūkstančio kilometrų nuo Vilniaus įsikūrusi Igarka tapo vienu didžiausių lietuvių tremties taškų sovietinės okupacijos pradžioje. Atgimimo metais į šį nedidelį miestą parvežti mirusių lietuvių palaikų vyko nedidelė Lietuvos entuziastų grupė, o jų pėdomis sutvarkyti didžiausių Lietuvos tremtinių kapinių į Igarką šiemet atvažiavo „Misijos Sibiras“ dalyviai.

Šią savaitę visi jie pirmą kartą susitiko Užsienio reikalų ministerijoje.

„Faktas, kad kartos ir technologijos keičiasi, bet žmonės apskritai, mes, kaip lietuviai, kaip tauta, nelabai keičiamės. Mes kaip buvome stiprūs, taip ir išliekame“, - BNS sakė „Misijos Sibiras“ vadovas Ignas Rusilas.

Į Igarką lietuviai daugiausiai buvo tremti 1948 metais – tada į šį miestelį išvežta iki 6 tūkst. lietuvių. Daugiausiai jie dirbo vienoje didžiausių Sovietų Sąjungos lentpjūvių, kuri bankrutavo 1990 metais.

Šiame atokiame Rusijos mieste yra didžiausios lietuvių kapinės Sirijoje, kur, vietinių teigimu, palaidota mažiausiai 500 žmonių.

„Važiuosime ten, kur baltos meškos“

76-erių Petras Musteikis gerai prisimena 1948 metų apniukusį pavasario rytą, kai į jo namus pasibeldė Sovietų Sąjungos saugumo pareigūnai.

„Mums tada pasakė, kad važiuosime ten, kur baltos meškos. Tai kaip ir viską supratome“, - BNS sakė tremtinys.

Igarka yra žinoma kaip buvusi viena atšiauriausių Rusijos teritorijų. Žiema ten trukdavo maždaug devynis mėnesius, gyvenimo sąlygas blogino stiprūs vėjai ir daugiametis įšalas.

Šiandien Igarką stipriai paveikė klimato kaita - vasarą ten galima susidurti su 30 laipsnių karščiu, o kadaise buvusios apledėjusios žemės miesto apylinkėse virto klampiomis pelkėmis.

Visgi 1948 metais nuo bado, šalčio ir ligų Igarkoje mirė iki 3 tūkst. lietuvių, daugiausiai vaikai ir seneliai.

P.Musteikio tėvas Igarkoje dirbo medkirčiu, o motina liko namų šeimininke. 1961 metais jam pavyko grįžti į Lietuvą. Vyras pasakojo, kad nuo 1957 metų jam būdavo leista atvažiuoti į Lietuvą lankyti giminių, o naudodamasis proga vieną dieną jis užėjo į „Lietuvos geležinkelius“ ir paprašė darbo.

„Tai jie man tokį išrašė prašymą, kad Lietuvoje trūksta kadrų. Ir tas popierius suveikė“, - sakė P.Musteikis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

DJ

DJ  portretas
Tautiečiai Lietuviai gal grįžtame į tėvynę arba gimtinę ?! Jei prastai Lietuviškai kalbate dabar, tai Lietuvoje greitais pradėsite kalbėti žymiai geriau !.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių