- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net jeigu gausiai palytų, tikėtina, gausių miško gėrybių nebesulauktume, LRT RADIJUI sako Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė.
Tokia situacija susiklostė dėl ilgą laiką trunkančios sausros. Miškininkai perspėja – šiuo metu nustatyta aukščiausia miškų gaisringumo klasė, todėl gaisrą gali sukelti net ir įkaitusios automobilio detalės.
Grybų galima tikėtis nebent rudeniop
Anot Trakų rajono Ropėjų girininkijos miškininko Kęstučio Mikulsko, nors miške kartais sunku pastebėti sausrą, pagrindiniu ženklu yra išdžiūvusios samanos ir parudavusi žolė. Kaip teigia pašnekovas, miškininkai paprasti pastebi ir kitus požymius, kurie rodo, kad miškas yra išdžiūvęs.
K. Mikalausko teigimu, nors miškuose leidžiama dirbti ir vesti ekskursijas, pavieniams žmonėms be specialistų palydos lankytis miškuose draudžiama. Apie tai perspėja specialūs ženklai prie kelių.
„Šiuo metu, kadangi nustatyta penkta gaisringumo klasė, lankytis miške paprastiems lankytojams uždrausta. Važiuojant pagrindiniu keliu pastatyti ženklai. [...] Be abejo, tarnybos ir miškuose dirbantys asmenys darbus atlieka atsargiai. Eiliniams žmonėms lankymasis uždraustas“, – teigia K. Mikalauskas.
Jo teigimu, 90 proc. visų gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio gamtoje. Esant didžiausiai gaisrų tikimybei, gaisras miške gali kilti dėl daugybės priežasčių: „Esant aukščiausiai klasei, gaisras gali įsižiebti net ir nuo menkiausios numestos stiklo šukės, neatsargiai numestos nuorūkos ar apskritai bet kokio įkaitusio daikto, netgi nuo mašinos detalių.“
Miškininko tvirtinimu, po ilgos pertraukos Ropėjų miške buvo kilęs gaisras, kurio metu išdegė 62 arai miško: „Tokias sausras jau buvome pamiršę. Net nepamenu, kada buvo nustatyta penkta klasė. Be abejo, vienos dienos lietaus tikrai neužteks. Reikėtų, kad gerai palytų bent dvi ar tris dienas.“
Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas M. Lapelė tvirtina – kad gamta atsigautų po tokių sausrų, lietaus reikia daug: „Įdomiausia, kad pavasarį buvo tiek vandens, kad žmonės, kurie dirba Čepkelių rezervate, sakė per trylika metų tik du kartus matę tiek vandens. Dabar tas vanduo išgaravo ir iš tikrųjų yra nepaprastai sausa.“
Anot specialisto, net jeigu gausiai palytų, tikėtina, kad miško gėrybių jau nebesulauksime. M. Lapelė svarsto, šį tą miške rasti būtų galima nebent itin gausiai palijus: „Jeigu labai prilytų, tai gal rudeniop ir atsirastų grybai. Kas įdomiausia, visi šiemet tikėjosi, kad vasara bus dosni kaip niekada, nes nebuvo šalnų. Viskas žydėjo. Puikiai nužydėjo mėlynės, bruknės, spanguolės ir soduose obelys buvo apsipylusios žiedais. [...] O dabar turime tai, ką turime. Tikrai mėlynės yra degtuko galvutės dydžio.“
Yra ir patenkintų karštais orais
„Atžalyno“ žemės ūkio bendrovės vadovas Algis Žėkas pasakoja, kad seniau iš vieno lauko bendrovė išgaudavo iki 10 tonų grūdų, tačiau, užklupus sausrai, tikėtina, kad šiųmetis derlius sieks tik 4–5 tonas: „Kur žemė lengvesnė, pasėliai visiškai nyksta, džiūsta. Birželio 20 d. javų laukas įgauna baltą spalvą. Jeigu būtų normalūs metai, šiuo metu laukai dar turėtų būti sodriai žali. [...] Per 25 metų stažą tokių dalykų nesu sutikęs, nesu matęs.“
A. Žėko tvirtinimu, jeigu lietaus nebus ir toliau, ūkininkai patirs dar didesnius nuostolius, nes nebus ne tik grūdų ar kito derliaus, bet ir žaliavos pašarų gamybai. „Eina jau penkta savaitė kaip nupjauta žolė, reikia gaminti pašarus, bet neturime iš ko, nes neturime, ką pjauti. Kažkada Lenkijai patys pardavinėjome [pašarus], bet pas lenkus ne ką geresnė padėtis, o gyvulius žiemą kažkuo reikės pašerti, pamaitinti.“
Pastebima, kad kai kur ūkininkai gyvulius jau šeria pernykščiu pašaru, nes ganyklose saulė išsausino pievas. Be to ūkininkai patiria ir kitų nuostolių. Pavyzdžiui, dėl sausros sumažėjo pieno supirkimo kainos. Nors tiksli nuostolių suma dar nėra įvardyta, orai įtaką daro ne tik ūkininkams.
Orai lemia žaliavų kiekį ir kainą. Jeigu žaliavų trūksta, kyla produkcijos kaina, kas lemia pasikeitusius vartojimo įpročius – pirkėjas, pamatęs didesnę kainą, pasirenka arba pirkti pigesnį produktą, arba įsigyti įprastą prekę, bet sutaupyti kažkur kitur, arba prekės iš viso nepirkti.
Tačiau yra ir kas skaičiuoja pelną. Statistika rodo, kad vienu laipsniu pakilusi oro temperatūra išaugina ledų pardavimus 1,2 proc. Taip pat karštais orais džiaugiasi ir verslininkai, dirbantys kurortuose. Be to, išaugo sezoninių prekių, pavyzdžiui, gamtos ar vandens pramogų prekių pardavimai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė1
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys3
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją1
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...
-
G. Landsbergis britų televizijai: V. Putinas blefuoja apie branduolinio ginklo panaudojimą
„Raudonas linijas reikia brėžti ne Vakarams, bet Vladimirui Putinui“, – sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per BBC pokalbių laidą „Hard Talk“. ...
-
G. Nausėda paskyrė keturis LRT tarybos narius9
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paskyrė keturis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius, du iš jų tęs darbą antrą šešerių metų kadenciją. ...
-
Atlikus vidinį Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus auditą, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą
Kilus įtarimams dėl galimų pažeidimų Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) vykdomoje veikloje, bendrovė atliko vidaus auditą, po kurio kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). STT patvirtina, kad atsižvelgus į pateiktą informa...
-
Darbą pradeda Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius M. Kairys7
Teisingumo ministerijoje Vilniuje penktadienį prisiekė naujasis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys, šiose pareigose pakeitęs kadenciją baigusį Virginijų Kulikauską. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą posėdžiavo Rusijos agresijai skirto tribunolo darbo grupė4
Lietuvoje penktadienį pirmą kartą posėdžiavo Specialaus Tribunolo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą steigimui skirta darbo grupė. ...
-
V. Rupšys: Vokietija dislokuos brigadą Lietuvoje, kai tik būsime pasirengę7
Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai raginant greičiau dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tai įvyks „kai tik mes būsime pasirengę“. ...
-
Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į teisėsaugą dėl kelių kultūros projektų finansavimo16
Dar nepabaigus audito, kuriame aiškinamasi, kaip meno kūrėjai panaudojo pernai Klaipėdos savivaldybės skirtus pinigus Kultūros ir meno sričių programų projektams, kreiptasi į prokuratūrą. Įtarimų sukėlė dviejų asociacijų ataskaitos. ...