Savanoriai: padėti kitiems gali ir savo laiku

Prie Paramos vaikams centre jau 23-ejus metus veikiančios programos „Big Brothers Big Sisters“ kasmet prisijungia apie 30 naujų savanorių. Jie kartą per savaitę susitinka su savo mažaisiais draugais – 7–14 metų vaikais arba paaugliais, kurie išgyvena emocinius sunkumus, jaučiasi vieniši ir nelaimingi, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Programa keičia savanorių gyvenimus

Užsiimdami su vaikais įvairiomis veiklomis, tiesiog bendraudami ir išklausydami, savanoriai rodo jiems tinkamą suaugusio žmogaus pavyzdį, moko įveikti užgriuvusius sunkumus. Tokia draugystė padeda vaikui atsitiesti po skaudžių išgyvenimų, pasitikėti savimi, jaustis reikalingu.

„Draugaudamas su savo mažuoju draugu tampu kantresniu. Man patinka, kad susitikimų metu savotiškai pailsiu, nes jeigu tuo metu ir turiu kokių rūpesčių, juos užmirštu“, – sako elektronikos inžinierius Vaidas.

27-erių Lauryna pabrėžia, kad pradėjusi savanoriauti „Big Brothers Big Sisters“ programoje ėmė pastebėti mažus dalykus, suprato, kad tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšminga jai, kitam žmogui gali būti labai svarbu. Taip pat ji išmoko „įšokti į kito žmogaus klumpes“, tapo kantresne, atsakingesne. Mergina pajuto, kad savanoriaujant pasaulis tampa geresne vieta gyventi.

Ar pasiteisinimas „neturiu tam laiko“ nereiškia „aš tingiu“?

Visi, kurie nors kartą savanoriavo, vieningai tvirtina, kad tokia veikla suteikia pilnatvės jausmą, stiprina savivertę ir padeda pajusti ilgalaikį džiaugsmą, skirtingai nei įsigijus daiktą, kuomet pasitenkinimas juntamas itin trumpai.

33-ejų Gabrielei savanorystė programoje „Big Brothers Big Sisters“, duodant kažką gero kitam, būtent ir padėjo užpildyti besiplečiančią vidinę tuštumą. Be to, ji įgavo drąsos ir įgūdžių draugauti su jaunesniu už save žmogumi, ėmė justi jaunosios kartos pulsą, žinoti, kas jiems svarbu, kuo gyvena.

Trejus metus šioje programoje savanoriaujanti mokytoja Agnė sako, kad bendravimas su mažąja drauge parodė, kad jos gyvenimiška patirtis yra vertinga, gali ja dalintis su kitu ir padėti jaunam žmogui augti, žinant, kad yra tas, į kurį visuomet galima atsiremti.

Ne tiek svarbu, kokia savanoriška veikla žmogus užsiima (vežioja maistą neįgaliesiems, švarina ežero pakrantes, dalyvauja kraujo donorų akcijose ar kt.), tačiau jausmas, padarius darbą be jokio išskaičiavimo ir atlygio, daugeliui yra labai panašus – ta diena pragyventa ne veltui.

Dvejojantiems ar verta savanoriauti, „Big Brothers Big Sisters“ savanoris Vaidas pataria savęs paklausti, ar po pasiteisinimu „neturiu tam laiko“ neslypi „aš tingiu“? Mat kelios valandos per savaitę daug laiko tikrai neatima.

Registracija, norintiems savanoriauti.