- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas nesutiko svarstyti siūlymo švelninti taisykles, kaip pranešti apie savižudybę, Seime anksčiau uždraudus skelbti jos būdą ir galimus motyvus.
Keli opoziciniai Seimo nariai siūlė nustatyti, kad būtų draudžiama nurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdus antraštėse bei televizijos laidų anonsuose, o bet kokiame turinyje – detales, tačiau parlamentas šią savaitę nesutiko klausimo net įtraukti į sesijos darbų planą.
Pataisas pristatyti norėjęs konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad Seimo nustatyti apribojimai sukuria kuriozišką situaciją.
„Mes negalėtume pasakyti, kad Romas Kalanta nusižudė protestuodamas prieš tarybinį režimą, nes įstatymas draudžia tai rašyti. Mes negalėtume pasakyti, kas įvyko su Pilėnais, nes įstatymas draudžia skelbti savižudybės būdą. Mes negalėtume pasakyti, kuo baigėsi Romeo ir Džiuljetos gyvenimas, nes įstatymas draudžia romantizuoti“, – sakė M. Majauskas.
Pataisas dėl draudimo skelbti savižudybės būdą inicijavęs „valstietis“ Robertas Šarknickas tvirtino, kad istorinių faktų įstatymas nedraudžia aprašyti, o M. Majauską kaltino viską „sumalant į vieną krūvą“.
„Kodėl jūs nedarote išimties istoriniams įvykiams, o viską sumalate į vieną krūvą? Gal čia galima rasti kompromisą, jeigu jums trukdo istoriniai įvykiai, kurie iš esmės iš tikrųjų netrukdo“, – piktinosi parlamentaras.
„Pacituosiu tai, ką rašo Vilniaus universiteto Sociologijos tyrimų centras, vienintelis toks kompetencijos centras čia, Lietuvoje, ten yra be galo daug specialistų. Jie sako, kad pagal įstatymą žiniasklaida nuo šiol negali parašyti, kad 1972 metų gegužės 14 dieną R. Kalanta, protestuodamas prieš tarybinį režimą (motyvas), susidegino (būdas). Taip išeitų, kad nuo šiol žiniasklaida turėtų apsiriboti lakoniška žinute, kad 1972 metų gegužės 14 dieną R. Kalanta tiesiog nusižudė“, – kalbėjo M. Majauskas.
Rugsėjį „valstiečio“ R. Šarknicko iniciatyva Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kuri uždraudė skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus, priemones ir būdus. Iki tol tokią informaciją drausta skelbti tik antraštėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų3
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?7
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...