- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pandemijos akivaizdoje minint Sausio 13-ąją karantino ribojimai grąžina ano laikmečio dvasią, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Šventės, atmintinos dienos, ypač tokios kaip Laisvės gynėjų diena, yra visuomenės susitelkimo ir valstybės tvirtinimo laikas. Jos suteikia išskirtinę galimybę prisiliesti prie tų jausmų, pastangų, apsisprendimų bei žmonių, kurių dėka dabar esame laisvi, turime savo valstybę“, – savo kalboje iškilmingame minėjime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pabrėžė, jog išskirtinės šalies datos, jų minėjimas nėra vien tik istorija, bet ir žmonių susiėjimas, bendravimas – taip formuojasi socialinė atmintis, užtikrinama kultūrinė tradicija, istorinio laiko tąsa, tačiau šiemet to bendravimo ir tos tiesioginės perdavos žymia dalimi esame netekę.
„Gyvename su griežtais socialinio gyvenimo apribojimais, kuriems turime paklusti. Paradoksalu, tačiau ši aplinkybė, manyčiau, tam tikra prasme sugrąžina mums ano laikmečio dvasią“, – pabrėžė parlamento pirmininkė.
Kasmet vykdavęs iškilmingas parlamento Sausio 13-osios posėdis šiemet perkeltas į virtualią erdvę. Internetu ir per LRT transliuojamos anksto įrašytos kalbos ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
V. Čmilytė-Nielsen savo kalboje taip pat atkreipė dėmesį, kad ateina laikas, kai šaliai vadovauti ims žmonės, gimę jau nepriklausomoje Lietuvoje, ir laisvė šiai kartai jau yra duotybė.
Gyvename su griežtais socialinio gyvenimo apribojimais, kuriems turime paklusti. Paradoksalu, tačiau ši aplinkybė, manyčiau, tam tikra prasme sugrąžina mums ano laikmečio dvasią.
„Kai 1991-ųjų sausį buvo padaryta paskutinė imperinė pastanga sustabdyti laisvėjimo procesą, man buvo septyneri metai. Maždaug pusei šiandienos Vyriausybės narių buvo tiek pat ar mažiau. Ne už kalnų tas laikas, kai šaliai ims vadovauti jau gimę valstybingumą atkūrusioje Lietuvoje. Tai karta, kuri turi gyvenimo laisvėje patirtį, tačiau dėl suprantamų objektyvių priežasčių stokoja kovos už laisvę patirties. Šiai kartai laisvė yra duotybė, ji – akivaizdus socialinio gyvenimo atributas“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Kartu ji pabrėžė, kad „atidžiau pažvelgus laisvė niekada nėra akivaizdus dalykas, ji reikalauja nuolatinių pastangų, tiek vidinių, tiek išorinių.
Anot jos, Sausio 13-osios patirtis aiškiai sako, kad laisvės garantijos kyla iš tos visuomenės dalies kuri yra pasirengusi nesusimąstydama aukoti savo gerovę ar net gyvybes.
„Istorijos ratas pasisuko, mes vėl gyvename grėsmės akivaizdoje. Ir vėlei pirmose gretose – medikai, dedantys titaniškas pastangas. Vėl – savanoriai, aukojantys savo jėgas ir laiką. Ir vėl tenka priimti sprendimus, nuo kurių priklauso ne tik sveikata, bet ir gyvybės“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat pabrėžė, kad šįkart suvaržymai nėra svetimi, primesti, jie yra pačių prisiimti siekiant sustabdyti pandemiją, išgelbėti kuo daugiau gyvybių.
„Tai esminis skirtumas, rodantis, kad esame laisvi ir kurti taisykles, ir jų laikytis. O tai ir yra gyvenimas laisvoje valstybėje“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.
Anot jos, nors ribojimai keičia gyvenimą, įveda nuotolį, suvaržo bendravimą, tačiau kartu verčia stabtelėti, susimąstyti, sukuria galimybes įsigilinti, geriau įsižiūrėti, įsiklausyti.
„Kas mums šiandien Sausio 13-oji? Kokias vertybes ji išgrynino, kokias galias subrandino? Kaip tas Sausio 13-osios impulsas veikia šiandienos pastangas ir apsisprendimus? Tokie įsižiūrėjimai leidžia atpažinti vertybes, padeda tapti atsparesniais. Įsigilinę kiekvienas atskirai pasijusime, kad esame kartu“, – kalbą baigė V. Čimlytė-Nielsen.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvardijo, kur prisnigo gausiausiai: pridarė ir bėdos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įvardijo, kuriose Lietuvos vietovėse prisnigo gausiausiai ir pasidalijo orų prognoze. ...
-
O. Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe, pašnekovai aptarė situaciją fronte. ...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti aštuoni neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti aštuoni neteisėti migrantai, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kelininkai perspėja dėl sudėtingų eismo sąlygų: vairuotojai, rinkitės saugų greitį
Sudėtingesnės eismo sąlygos antradienio rytą tvyro šiaurės rytų ir rytų Lietuvoje bei Telšių ir Tauragės apskrityse, pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Lietuvoje prasideda Vokietijos kariuomenės plataus masto pratybos6
Antradienį Lietuvoje prasideda Vokietijos Bundesvero plataus masto pratybos „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). ...
-
Akcija „Skaidrinam“ Seime ne itin sumažino parlamentinių lėšų naudojimą6
Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, ne itin sumažino šių lėšų naudojimą. ...
-
Pranešimą apie Lietuvos medikus ministerija iliustravo Rusijos gydytojų nuotrauka5
Pranešimą apie veiksmų planą medikų Lietuvoje trūkumui mažinti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį išplatino iliustruodama jį Rusijos gydytojų nuotrauka, tačiau netrukus atvaizdą pakeitė. ...
-
NATO naikintuvai vieną kartą kilo patruliuoti ir keturis kartus lydėti Rusijos orlaivių4
Oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo patruliuoti prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienų su Rusija ir Baltarusija bei keturis kartus – atpažinti ir lydėti skrydžio taisykle...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Lietuvai nepavyko išsiųsti į Rusiją panevėžietės, neatsakiusios, kam priklauso Krymas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panaikino Migracijos departamento sprendimą, kuriuo remiantis, 75-erių metų Panevėžyje gyvenanti Rusijos pilietė Valentina Vatutina turėjo būti išsiųsta iš Lietuvos į Rusiją. ...