- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sergantieji epilepsija dar susiduria su neigiamu darbdavių požiūriu, mažesniuose miestuose ne visada laiku gauna sveikatos priežiūros paslaugas, teigia medikai ir patys sergantieji.
„Daugiausia tenka girdėti tas istorijas, kai nepavyko įsidarbinti, kai darbdavys išgirdo ligos diagnozę ir pasako: „ačiū, mums jūsų nereikia, nes jūs greičiausiai sulaužysite baldus, sudaužysite langus, išgąsdinsite bendradarbius ir sukelsite jiems psichologinį diskomfortą“. To neturėtų būti. Nes epilepsija yra „daugiaveidė“ liga, priepuoliai nebūtinai turi kartotis kasdien, kiti žmonės patiria vieną priepuolį per metus“, – penktadienį per spaudos konferenciją pasakojo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoja profesorė Rūta Mameniškienė.
Anot jos, ši liga nereiškia, kad žmogus negali gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo. Medikė priminė, kad yra daugybė mitų, susijusių su epilepsija: manoma, jog epilepsija yra paveldima, kad sergantiesiems negalima sportuoti, užsiimti kita veikla, nors tai yra visiška netiesa.
Dar vienas mitas – kad per epilepsijos priepuolį būtinai reikia ką nors kišti į burną, kad ligonis neužspringtų. R.Mameniškienė sakė, kad į burną dėti tuomet negalima nieko, o asmenį, kurį ištiko priepuolis, reikia stebėti, jei greta yra aštrių pavojingų daiktų ar kitas pavojus susižaloti, sergantįjį patraukti.
Visuomenėje suformuota tokia nuomonė, kad darbdavys yra blogas savaime, o socialinės įmonės darbdavys yra ypač blogas, nes jis visiems kenkia. O neįgaliųjų Lietuvoje nėra, nes neįgalusis yra tas, kuris vežimėlyje.
„Įprastas priepuolis trunka iki dviejų minučių, neskaitant popriepuolinio blaškymosi. Nieko nereikia kišti į burną (...), kviesti greitąją pagalbą reikia tuomet, jei matote, kad traukuliai tęsiasi penkias minutes, jei tai yra nėščioji, jei matote traumą ar žinote, kad asmuo serga cukriniu diabetu“, – patarė medikė.
Daliai sergančiųjų priepuoliai praeina savaime, vaistais pavyksta sustabdyti apie 60 proc. priepuolių, dar daliai prireikia chirurginės intervencijos pašalinant epilepsijos židinį smegenyse.
Epilepsija sergančiųjų žmonių sąjungos „Epilė“ vadovė Donata Petroliūnaitė-Balčikonienė sako šia liga serganti jau nuo 12 metų, jai liga diagnozuota tik po išsamesnių tyrimų padažnėjus priepuoliams.
Motetris teigė taip pat susidūrusi su problemomis darbinantis.
„Esu baigusi socialinius mokslus, studijavau magistrantūroje. Kai ieškojau darbo, manęs darbo paieškos įstaigoje paklausė, nejaugi su tokia diagnoze tikiuosi kažką susirasti. Teko pakovoti, kad man būtų pradėti rodyti esami darbo pasiūlymai“, – teigė D.Petroliūnaitė-Balčikonienė.
Kaip problemą ji nurodė ir tai, kad gydytojų epileptologų yra per mažai, kai kuriuose mažesniuose miestuose jų net nėra, tad ne visi sergantieji gali gauti greitą ir efektyvų gydymą.
„Kai žmonių serga beveik 30 tūkstančių, pas specialistus būna labai didžiulės eilės, patekti labai sunku (,...), mažesniuose miestuose gydytojai kažkodėl nenori rašyti siuntimų į didesnius miestus“, – teigė ji.
Organizacijos vadovė pristatė iniciatyvą – kovo 26-ąją minint Pasaulinę epilepsijos dieną, žmonės raginami užsidėti purpurines apyrankes, taip išreikšdami palaikymą sergantiesiems epilepsija. Anot jos, ateityje bus siekiama, kad kiekvienas sergantysis dėvėtų tokią apyrankę, kuri leistų aplinkiniams žinoti apie ligą, taip pat pasirengti, jei prireiktų pagalbos.
Prieš 12 metų įkurtoje neįgaliųjų socialinėje įmonėje „Archyvita“ iš 35 darbuotojų tik septyni neturi negalios. Įmonės vadovė Aldona Jurčiukonienė tvirtino, kad darbuotojai yra apmokyti teikti būtinąją pagalbą, tad išvengia incidentų ar sergančiųjų traumų.
„Visuomenėje suformuota tokia nuomonė, kad darbdavys yra blogas savaime, o socialinės įmonės darbdavys yra ypač blogas, nes jis visiems kenkia. O neįgaliųjų Lietuvoje nėra, nes neįgalusis yra tas, kuris vežimėlyje, su ramentais“, – apie paplitusius mitus kalbėjo ir A.Jurčiukonienė.
Ji ragino ir kitus darbdavius nesivadovauti mitais bei priimti neįgaliuosius į darbą.
„Tegu ne dešimt, tegu nors vieną žmogų, turintį negalią, įmonėje paima į darbą. Juos nebūtinai turi skatinti tik valstybės parama. Žinoma, be paramos tas žmogus negalės laisvoje rinkoje konkuruoti su sveikaisiais. Bet toks žingsnis duotų didžiulį kraitį, kurį mes iš čia išsinešime. Nes pasiimti galime tik gerus darbus ir maldą“, – tvirtino A.Jurčiukonienė.
Epilepsija yra lėtinė nervų sistemos liga, viena dažniausių neurologinių ligų, ji pasireiškia pasikartojančiais priepuoliais. Priepuoliai gali kartotis ir kasdien, ir kartą per kelerius metus. Pasaulyje šia liga serga apie 50 mln. žmonių, Lietuvoje – apie 28 tūkst. gyventojų. Šia liga gali susirgti bet kurio amžiaus žmogus, tačiau dažniausiai priepuoliai pasireiškia vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems ir kitomis ligomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?1
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...