A. Širinskienei atrodo, kad LRT privalėtų kištis sudarant Seimo darbotvarkę

A. Širinskienei po praėjusią savaitę vykusio komisijos posėdžio rūpi klausimas, kodėl kelių kadencijų Seimai nesvarstydavo LRT ataskaitos plenariniuose posėdžiuose ir jiems pakakdavo to, kad ataskaita būdavo svarstoma ir jai pritariama Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.

R. Paleckis aiškino, kad LRT neturi jokių galių ir svertų paveikti taip Seimą, kad jis paklustų ir sudarinėtų darbotvarkę pagal LRT pageidavimus.

LRT generalinio direktoriaus pavaduotojui keistai atrodė A. Širinskienės klausimas, kuriuo ji tarsi kaltino LRT dėl to, kad ataskaitos nebūdavo svarstomos plenariniuose posėdžiuose.

Seimo statute nurodyta: „(...) Valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kasmet (...) pateikia metinę vadovaujamos institucijos veiklos ataskaitą. Valstybės institucijos, kurios vadovą skiria Seimas arba kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, metinė veiklos ataskaita išklausoma Seimo komitetuose pagal šiame statute nustatytas komitetų veiklos kryptis. Prireikus valstybės institucijos veiklos ataskaita išklausoma ir Seimo posėdyje. Po valstybės institucijos, kurios vadovą skiria Seimas arba kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ataskaitos pristatymo komitete ir (ar) Seimo posėdyje Seimo nariai gali užduoti klausimų šios valstybės institucijos vadovui dėl pateiktos institucijos veiklos ataskaitos (...)“.

Pasibaigus laidoms, sutartys yra užpildomos ir jos įsigalioja tik tuomet, kai jas pasirašo visi atsakingi už laidų rengimą asmenys. Tik tada ir sumokami pinigai.

Seimo senbuviai ir buvę parlamentarai prisimena, kad, jeigu koks nors komitetas pareikalaudavo, kad jo kuruojamos įstaigos ataskaita būtų svarstoma plenariniuose posėdžiuose, taip ir būdavo elgiamasi. Tačiau dabar jau buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vienerius metus nepageidaudavo, kad į plenarinių posėdžių darbotvarkę būtų įtraukta LRT ataskaita, kurią privalu teikti LRT tarybos vadovui, o ne administracijai.

Aiškinosi sutarčių sudarymo principus ir tvarką

„Valstiečiams“ atstovaujantis Seimo narys Virgilijus Poderys teiravosi R. Paleckio, kiek jis pasirašo sutarčių, liečiančių televizijos ir radijo programas ar kitus dalykus.

LRT vadovo pavaduotojas, kuruojantis televizijos ir radijo turinį, aiškino, kad tiksliai negalėtų pateikti statistikos, tačiau patikino, jog, prieš pasirašydamas sutartis, patikrina, ar yra atsakingų už jas asmenų parašai ir tik tada pasirašo pats.

Pasak R. Paleckio, LRT konkuruoja su komercinėmis televizijomis, kurios labai greitai keičiasi ir taip pat greitai priima sprendimus, todėl rinka reikalauja nuo jų neatsilikti.

V. Poderiui taip pat rūpėjo sužinoti, ar per pastarąjį pusmetį yra tekę keisti kokias nors sutartis, keičiant jų sąlygas.

R. Paleckis teigė, kad tokie atvejai pasitaiko, bet nėra dažni: „Tačiau tai dažniausiai inicijuoja ne LRT“.

A. Širinskienė klausinėjo, kodėl kai kuriais atvejais prie sutarčių atsiranda papildomi susitarimai.

R. Paleckis aiškino, kad papildomi susitarimai dažniausiai reikalingi tokioms laidoms, kaip „Eurovizijos“ transliacijos, nes jai skirtų laidų ciklai prasideda televizijos studijoje, o baigiasi ne televizijoje. Pernai konkursas baigėsi Klaipėdoje „Švyturio“ arenoje, o šiemet finalas numatytas Kauno „Žalgirio“ arenoje: „Arenose vaizdo ir garso sukūrimas skiriasi nuo to, kaip jie kuriami studijoje, todėl ir prireikia papildomų susitarimų“.

A. Širinskienė, vadovaudamasi dokumentais, kuriuos per praėjusį posėdį komisijai atnešė „valstiečių“ lyderis, Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis, klausė R. Paleckio, kodėl atsitinka taip, kad iš pradžių sutartyse 5 punktas, kuriame kalbama apie atsiskaitymus, praleidžiamas, o vėliau jis jau atsiranda?

R. Paleckis tvirtino manąs, kad R. Karbauskis, paskleisdamas tokias žinias per savo spaudos konferenciją Seime, pasielgė neetiškai: „Dirba juk žmonės, gali ir suklysti, ir praleisti“.

Jis neneigė, kad minėtame sutarčių punkte yra kalbama apie finansinius reikalus. Bet kartais atsitinka taip, kad laida būna finansuojama pagal kokius nors projektus ir tuomet punkto sutartyse dėl finansavimo tiesiog neprireikia. O, pasibaigus tam finansavimui, jis atsiranda ir jame būna numatomos laidos finansavimo sąlygos.

Ar iš tikrųjų LRT sutartys sudaromos neskaidriai?

A. Širinskienė, Petras Čimbaras ir kiti komisijos nariai ilgai klausinėjo R. Paleckio, ar neatsitinka taip, kad tik parašu ir LRT anspaudu pažymėtomis sutartimis negalėtų pasinaudoti blogų kėslų turintys žmonės? Ar tai nepavojinga? Ir kodėl taip pažymėtų sutarčių punktai kurį laiką neužpildomi?

„Kadangi jūs nežinote televizijos specifikos ir nežinote, kaip sudaromos sutartys, todėl ir kyla tokių klausimų. Pasibaigus laidoms, sutartys yra užpildomos ir jos įsigalioja tik tuomet, kai jas pasirašo visi atsakingi už laidų rengimą asmenys. Tik tada ir sumokami pinigai“, – aiškino R. Paleckis.

Bet toks jo atsakymas netenkino komisijos narių. Todėl LRT vadovo pavaduotojui teko dar keliolika kartų pakartoti, kad tuščios sutartys, nors jos ir pažymėtos jo parašu ir įstaigos anspaudu, nieko nereiškia ir jokios juridinės galios neturi.

„Ant jų būna daug parašų, o pagrindinis ant titulinio lapo – mano parašas. Bet kas žiūri labai įtariai, gali kilti klausimų. Tačiau aš visais LRT darbuotojais, atsakingais už laidų rengimą ir sutarčių sudarymą, pasitikiu“, – tvirtino R. Paleckis, pabrėždamas, LRT yra tikrinusi ne viena institucija ir niekada jokių priekaištų dėl sutarčių sudarymo nėra pareiškusi.