- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui siūloma įpareigoti mobiliojo ryšio operatorius per karantiną valdžios institucijoms teikti duomenis apie asmenų buvimo vietą.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius tvirtina, kad pataisos teikiamos siekiant užtikrinti visuomenės saugumą daliai asmenų dėl koronaviruso epidemijos paskelbto karantino metu nesilaikant izoliacijos taisyklių.
Kai kurie opozicijos atstovai mano, kad pataisomis būtų įteisintas masinis žmonių sekimas ir taip grubiai pažeistos žmogaus teisės.
Pataisos teikiamos ypatingos skubos tvarka, Seimo antradienio vakariniame posėdyje suplanuotas jų priėmimas.
Pagal pataisas, karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino metu viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turėtų neatlygintinai teikti duomenis valdžios institucijoms duomenis apie asmenų, kurių judėjimas yra apribotas, buvimo vietą ar jų judėjimą.
Tokie duomenys turėtų būti teikiami „nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa“. Vietos nustatymo ar srauto duomenų teikimas turėtų būti nutraukiamas, o surinkti duomenys sunaikinti, kai karantinas ar ekstremalioji, nepaprastoji, karo padėtis atšaukiama.
„Įstatymo projektą paskatino spartus COVID-19 plitimas ir su tuo susijusios grėsmės. Juo siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų situacijų metu, kai norint efektyviai suvaldyti kylančias grėsmes yra būtina stebėti faktinę asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą ir taip užtikrinti karantino režimo metu nustatytų izoliacijos taisyklių laikymąsi“, – teigė J. Narkevičius.
Kaip teigė Elektroninių ryšių įstatymo pataisą pristatęs ministras, ja būtų sudarytos teisinės prielaidos „ypatingais atvejais institucijoms gauti iš elektroninių ryšių operatorių duomenis asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą“.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Andrius Mazuronis teigė, kad ministerijos siūlomos pataisos yra „ne kas kita, kaip visuotinis sekimas be jokių sankcijų, be jokių nusižengimų, totalus žmogaus teisių į privatų gyvenimą pažeidimas“.
J. Narkevičius tvirtino, kad duomenys „neaprėpia visų gyventojų, o tik tuos asmenis, kuriems būtina izoliacija“. Ministras taip pat teigė, jog sparčiai plintanti infekcija rodo, jog žmonių sąmoningumu kliautis nepakanka.
„Pagal jūsų logiką, viskas turėtų remtis sąmoningumu. Jei žmogus sąmoningas, jis būna saviizoliacijoj, jis nekelia grėsmės savo artimiesiems nei kitiems asmenims, tada mes turėtume ne tokį skaičių užsikrėtusių, o mažesnį. Tačiau ekstremalioji situacija ir yra ekstremalioji tam, kad (valdžios institucijos – BNS) turėtų įgaliojimus užtikrinti kitų asmenų saugumą“, – teigė J. Narkevičius.
Liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad pataisos nekeltų abejonių, jei tos būtų taikomos tik karo ar nepaprastosios padėties, bet ne ekstremalios ar karantino situacijos atveju.
„Ar toks reguliavimas neatrodo perteklinis, nes jis lieka galioti ateičiai, ir ekstremali situacija gali būti ne tik, kaip dabar, bet ir, pavyzdžiui, Alytaus gaisro atveju, bet valdžios žmonės įgauna įgaliojimus net tokiu kaip Alytaus padangų gaisro atveju vykdyti totalinį sekimą“, – sakė E. Gentvilas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...